Anot jo, pastarojo meto įvykiai parodė, kad „taisyklėmis pagrįsta tarptautinė tvarka iš esmės yra mirusi“.
„Vidutinės galios valstybės privalo veikti kartu, nes jei mūsų nėra prie derybų stalo, esame meniu“, – antradienį sakė Carney, pridurdamas, kad, jo manymu, galingos tautos naudoja ekonominę prievartą, kad gautų tai, ko nori.
„Didžiosios galios kol kas gali sau leisti veikti vienos. Jos turi reikiamą rinkos dydį, karinius pajėgumus ir svertus diktuoti sąlygoms. Vidutinio dydžio galios to neturi“, – paaiškino Kanados ministras pirmininkas.
Perspėdamas apie pavojus, kuriuos kelia pastangos sutaikinti (angl. appeasement) didžiąsias valstybes, M. Carney sakė, kad tokios šalys kaip Kanada nebegali tikėtis, jog „paklusnumas užtikrins saugumą“.
„To nebus“, – pabrėžė jis.
„Klausimas vidutinio dydžio galioms, tokioms kaip Kanada, nėra, ar reikėtų prisitaikyti prie šios naujos realybės, ar ne. Tai padaryti privalome. Klausimas mums yra tas, ar prisitaikysime paprasčiausiai pastatydami aukštesnes sienas, ar galbūt galime padaryti kažką ambicingesnio?“ – pridūrė Kanados ministras pirmininkas.
Jis taip pat patvirtino Kanados paramą Grenlandijai, Danijai ir NATO aljansui, o šiuos jo žodžius palydėjo plojimai.
M. Carney nepaminėjo Donaldo Trumpo vardo, tačiau kai kurie jo pasisakymai, regis, buvo nukreipti į JAV prezidentą, kuris grasina apmokestinti didesniais tarifais Europos sąjungininkes ir Jungtinę Karalystę, jei Grenlandija nebus perduota JAV.
„Didžiosios valstybės“ dažnai apibrėžiamos kaip šalys, turinčios nuolatines vietas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje – Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos, – o tai rodo jų ekonominį ir karinį dominavimą pasaulyje, pažymi BBC. Vidutinės galios valstybės, tokios kaip Kanada, Australija, Argentina, Pietų Korėja ir Brazilija, yra šalys, kurios vis dar daro didelę įtaką pasaulio politikai, nors jų ekonomika yra mažesnė.
Jis pažymėjo, kad Kanadai buvo naudinga senoji „taisyklėmis grįsta tarptautinė tvarka“, įskaitant „Amerikos hegemoniją“, kuri „padėjo teikti viešąsias gėrybes: atvirus jūrų kelius, stabilią finansų sistemą, kolektyvinį saugumą ir paramą nesutarimų sprendimo struktūroms“.
Savo kalboje M. Carney teigė, kad pasaulis yra „lūžio, o ne perėjimo įkarštyje“.
„Didžiosios valstybės pradėjo naudoti ekonominę integraciją kaip ginklus, tarifus kaip svertą, finansinę infrastruktūrą kaip prievartą, tiekimo grandines kaip pažeidžiamumus, kuriais galima pasinaudoti“, – sakė jis.
Jis taip pat sakė, kad „Kanada buvo viena pirmųjų, išgirdusių pavojaus skambutį“, kad geografija ir istorinės sąjungos nebegarantuoja saugumo ar klestėjimo.
Grįžęs į prezidento postą D. Trumpas dažnai vadino Kanadą „51-ąja valstija“ ir grasino prisijungti Kanadą prie JAV, pasitelkdamas „ekonominę jėgą“. Tuomet JAV savo šiaurinei kaimynei ir pagrindinei prekybos partnerei įvedė didelius tarifus.
Neseniai D. Trumpas socialiniuose tinkluose paskelbė JAV, Kanados ir Grenlandijos žemėlapį su ant jo uždėtos Amerikos vėliavos atvaizdu.
Kaip NATO narė, Kanada tvirtai palaiko Grenlandiją ir Daniją bei remia „jų unikalią teisę spręsti Grenlandijos ateitį“, savo kalboje sakė M. Carney.
„Mūsų įsipareigojimas Penktajam straipsniui yra nepajudinamas“, – pridūrė ministras pirmininkas, turėdamas omenyje NATO susitarimo punktą, kuriame teigiama, kad išpuolis prieš vieną valstybę narę laikomas išpuoliu prieš visas.
Savo kalboje M. Carney teigė, kad siekdama prisitaikyti prie kintančios geopolitinės padėties, Kanada dabar daugiausia dėmesio skiria bendradarbiavimui su kitomis šalimis ir „skirtingų koalicijų, skirtų skirtingiems klausimams, pagrįstų bendromis vertybėmis ir interesais“, kūrimui.
Ministras pirmininkas Kanadą pavadino „stabilia ir patikima“ partnere ir atkreipė dėmesį į neseniai su Kinija ir Kataru sudarytus prekybos ir investicijų susitarimus, taip pat į gynybos viešųjų pirkimų paktą, kurį Kanada praėjusiais metais pasirašė su ES.