Trečiadienį prasidedančios pirmenybės – antras tokio masto salės futbolo įvykis Lietuvos istorijoje.
2021 metais trys didžiausi šalies miestai priėmė pasaulio čempionatą. Tačiau tuomet nagus dar rodė pandemija, dėl kurios į Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos arenų tribūnas sugužėjo mažiau gerbėjų iš užsienio – ypač atvykusių iš kitų žemynų.
Suprantama, jog pastarųjų nebus ir šįkart – juk Kaune, Rygoje (Latvija) ir Liublianoje (Slovėnija) rengiamas turnyras liečia tik Europą.
Tačiau panagrinėjus dalyvių sąrašus, žaidėjų iš Pietų Amerikos dar neseniai buvo galima surankioti daugiau nei bet kurios Senojo žemyno tautos atstovų.
Tuo salės futbolas panašėjo, pavyzdžiui, į dailųjį čiuožimą. 2024 metais Kaune vykusiame Europos čempionate didžiausia neoficiali delegacija buvo rusiška, nepaisant to, jog dėl invazijos į Ukrainą šios šalies sportininkai – suspenduoti. Tąsyk po kitas rinktines buvo išsibarstę daugiau nei dvi dešimtys „natūralizuotų“ čiuožėjų iš Rusijos.
Salės futbole pastaraisiais metais besaikiu apetitu Brazilijos žaidėjams išsiskyrė Kaukazo regionas. Dėl to buvo kilęs skandalas, privertęs sukrusti UEFA.