„Dėl darbų kokybės mes nesame gavę jokių pastabų. Kelio eksploatacijos metu yra nustatyti garantiniu laikotarpiu atsiradę defektai – kelio prasėdimai kai kuriose kelio vietose, kurie jau yra ištaisyti ir jų nebėra likę.
Kelio eksploatacijos metu atsiradę defektai neturėjo jokios įtakos kelio naudojimui: kelias ir toliau buvo naudojamas įprastine tvarka, jokie eismo apribojimai nebuvo taikyti ir visi gyventojai galėjo naudotis keliu be jokių kliūčių“, – portalui „Delfi“ minėjo J. Jablonskis. Mindaugas Lingė: be valstybinių institucijų pagalbos „Fegdai“ sektųsi prasčiau
„Kieno interesus gina „Via Lietuva“ – Valstybės ar „Fegdos“? Ilgas įrašas tęsiant broko „Via Baltica“ kelyje istoriją, leisiantis geriau suprasti, kaip kuriamos sąlygos fegdoms išvengti atsakomybės.
Suprantama, kad tai svarbu ne tik dėl praeities, bet ypač dėl ateities, nes puikiai žinome, kad šiai įmonei sekasi užsitikrinti šimtamilijoninius valstybinius kontraktus.
Be valstybinių institucijų pagalbos „Fegdai“ sektųsi prasčiau. Papasakosiu detaliau, kaip tinkamai neįvertinus „Via Baltica“ broko „Fegdai“ buvo leista jį pašalinti kosmetiniu būdu“, – rašė Seimo narys.
Dar lapkričio mėnesį jis išsiuntė keliolika klausimų už kelių priežiūrą ir darbų organizavimą atsakingai AB „Via Lietuva“.
„Atsakymai glumino. Pasirodo, kelio defektas jau buvo fiksuotas kelią priimant, tačiau kodėl smenga tik ką nutiestas kelias, užsakovas tiksliai nežino. Esminė problema, kad defektas buvo šalinamas be ekspertizės. Ar pasitikėtumėte gydytoju, jei imtų gydyti nenustačius simptomų priežasčių ir be tyrimų?
Kaip gydymas be tyrimų atrodo kelių priežiūroje – skaitykite toliau“, – teigė M. Lingė.
Įmonės „Via Lietuva“ jis klausė, ar buvo daryta šio kelio ekspertizė, kad būtų nustatytos jame atsiradusių defektų priežastys. Taip pat paprašė pateikti ekspertizės rezultatus.
Ir gavo tokį atsakymą: „Defektų mastas buvo įvertintas pagal esamų asfaltbetonio dangos aukščių neatitikimą projektiniams. Vertinime dalyvavo nepriklausoma techninė priežiūra ir užsakovo atstovai.“
Ir čia pat Seimo narys pridėjo: „Nepasimaukite ant žodžio „nepriklausoma“. Žiniai, čia taip vadinama tai pačiai Susisiekimo ministerijai pavaldi kita jos įmonė – AB „Viamatika“.
Nors klausiama, ar buvo atlikta ekspertizė, atsakyme kalbama jau apie defekto mastą – neva nieko tokio, tiesiog kelias neatitinka projektinio aukščio, bet ne apie defekto atsiradimo priežastis ir tolesnes kelio eksploatavimo pasekmes, kurios nustatomos tik ekspertizės būdu.“
Be to, Seimo narys įmonei „Via Lietuva“ uždavė dar ir tokį klausimą: „Jei defekto ekspertizė nebuvo daryta, kas ir kaip nusprendė dėl defekto ištaisymo būdo – įrengti papildomą asfaltbetonio sluoksnį? Tai keliui sukelia papildomus apkrovimus ir papildomai veikia jau ir taip nusėdusią sankasą.“
Atsakymas buvo toks: „Sprendimas šalinti defektą klojant papildomą sluoksnį buvo priimtas užsakovo („Via Lietuva“), kai buvo gauti techninės priežiūros ir projekto vykdymo priežiūros (projektuotojo) vertinimai, kad toks taisymo būdas neturės neigiamų pasekmių ir jis neprieštarauja galiojantiems teisės aktams.“
Mindaugas Lingė: čia istorija tik prasideda
Taip pat jis klausė, kaip „Via Lietuva“ priėmė defektuotą kelią iš rangovo. Ir gavo atsakymą, kad defektas buvo pašalintas.
„Atrodytų istorijos pabaiga, tačiau panašu, kad istorija čia tik prasideda. Pasidarė įdomu, kaip tokie nelygaus naujai nutiesto kelio defektai šalinami.
Pasirodo defekto šalinimo būdas mažų mažiausiai – genialus: ant smengančio kelio dalies (sankasos) tiesiog uždėti papildomi asfalto sluoksniai. Formaliai žiūrint viskas teisinga – užpylei daugiau asfalto, atstatei kelio aukštį. Problemos nebėra. Tiksliau jos kurį laiką nesimatys. Tačiau nereikia būti inžinieriumi, kad suprastum, kad tas papildomai užpiltas betonas tik dar labiau slėgs sankasą, kol vieną dieną, panašu kad ilgai laukti tos dienos neteks, ji visai sugrius.
Gal tai ir genialu, bet nesitiki, kad tai vienintelis tokio defekto šalinimo būdas. Todėl pasikonsultavus su išmanančiais, kurie mane nustebina dar labiau. Pasirodo esant tokiam defektui, keliui smengant, nuspręsti, kaip jį remontuoti negalima be išsamių geologinių tyrimų. Tinkamiausią būdą keliui sutvarkyti pasako ekspertizės duomenys, bet vėl sugrįžtame į pradžią. „Via Lietuva“ jos nedarė, nes „iš akies“ nustatė, kad kelias nutiestas kokybiškai ir kelią priėmė.
Dar viena skandalinga detalė. „Via Lietuva“ nurodo, kad defektas bus šalinamas vadovaujantis nebegaliojančiu dokumentu. Tai užfiksuota 2025 05 22 protokole, duodant nuorodą į dokumentą „ĮT Asfaltas 08“, kuris negalioja nuo 2024 03 01…
Po tokių „Via Lietuva“ veiksmų ir atsakymų kyla natūralus finansinis klausimas – kokie kainų skirtumai skirtingais būdais šalinant defektus? Užpylusi papildomo asfalto ant duobės, remiantis vidutiniais įkainiais rinkoje, „Fegda“ atsiperka maždaug kokiais 300 tūkst., ir tik šiek tiek pavėluoja su darbų pabaiga. Kitu atveju, jei reikėtų perdaryti kelio sankasą, „Fegdai“ tai kainuotų jau galimai kelis milijonus eurų. O kur dar skaičiuojami delspinigiai, jei defektą tektų rimtai taisyti prieš kelią priimant, o ne garantiniu laikotarpiu jau po priėmimo. Suskaičiuoti nesunku +55 437 Eur už kiekvieną pradelstą dieną“, – rašė Seimo narys.
Galiausiai jis prakalbo ir apie savus žmones.
„Žinoma, kam mesti milijonines investicijas keliui perkloti, jei gali pasinaudoti ryšiais ir reikalą susitvarkyti. Ypač kai ir „Via Lietuvoje“, ir pas akcininką „savi“ žmonės.
Sakydamas „savi“ turiu omenyje dar vieną keistą sutapimą. Labai panašiu metu, kai „Fegdos reikalas“ „Via Lietuvoje“ tyliai sutvarkomas, „Fegdai“ naudingą 2025 05 07 susitarimą pasirašęs Martynas Gedaminskas skubiai skiriamas nuolatiniu „Via Lietuva“ vadovu. Lygiai tą pačią 2025 08 08 dieną, kai buvusiam susisiekimo ministrui Eugenijui Sabučiui suteiktas specialiojo liudytojo statusas čekiukų byloje.
M. Gedaminską į pareigas atrinkusiai įmonės valdybai neužkliuvo M. Gedaminsko studijų laikų ryšiai su UAB „Fegda“ projektų vadovu Gediminu Gulbinu, kuris „Fegdoje“ yra atsakingas būtent už šį brokuotą A5 kelią. M. Gedaminskas ir G. Gulbinas studijų laikais buvo kursiokai.
E. Sabutis – Jonavoje rinktas Seimo narys, Jonavai ir LSDP šiuo metu vadovauja M. Sinkevičius, kurio laikina darboviete buvo „Fegda“, o medžioklių ryšiai sieja su „Fegda“ pagrindiniu akcininku. Ryšių gijos persipynusios aiškiai“, – feisbuke rašė M. Lingė.
Galiausiai jis nurodė, kad dėl šio kelio kreipėsi į Statybos inspekciją.
„Ar defektas taisytas vadovaujantis teisės aktais – reikia arbitro, todėl kreipiausi į Statybų inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kad ši atliktų tiek situacijos vertinimą, tiek pati inicijuotų tinkamą ir nepriklausomą „Via Baltica“ išryškėjusio defekto ekspertizę.
Savo ruožtu, Prokuratūra dar vertina, ar dėl šių klausimų imsis ginti viešąjį interesą. Sutapimas ar ne, bet vakar ir Krašto apsaugos ministerija paskelbė, kad dėl abejonių, ar teisėtai buvo priimtas naudoti bendrovės „Fegda“ su defektais nutiestas kelias į Rūdninkų poligoną kreipėsi į Prokuratūrą“, – rašė M. Lingė.
Įmonė „Via Lietuva“ pateikė savo poziciją
Savo poziciją po M. Lingės įrašu pateikė ir „Via Lietuva“. Anot įmonės, ekspertizė nebuvo būtina.
„Reaguodami į Mindaugo Lingės paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją pateikiame tikruosius faktus.
„Via Lietuva“ yra valstybės valdoma įmonė, atstovaujanti svarbiausiam akcininkui – Lietuvos žmonėms ir kurianti kiekvieno gyventojo naudojamą infrastruktūrą – kelius.
Ekspertizė nebuvo būtina, nes kelias nebuvo avarinės būklės. Nagrinėjamu atveju nei vienas iš statybų dalyvių, įskaitant nepriklausomus statybos darbų techninį prižiūrėtoją, projekto vykdymo priežiūros vadovą, nenustatė kelio galimos avarinės būklės, todėl nekilo pareigos atlikti statinio ekspertizės.
Defektai ištaisyti tinkamai, tai patvirtino valstybės institucijos. Rangovas visus defektus pašalino 2025 m. birželio mėn., o nepriklausomas techninis prižiūrėtojas patvirtino, kad visi defektai ištaisyti tinkamai ir gali vykti statybos darbų priėmimo procedūra. 2025 m. spalio 9 d. Statybos užbaigimo komisija, organizuojama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, pasirašė Statybos užbaigimo aktą“, – nurodė įmonės atstovai.
Ten pat dėstoma, kad kelių kokybę stebi daugybė akių, tad nustatyti kelio kokybę „iš akies“, kaip rašoma M. Lingės įraše, esą nėra jokių galimybių.
„Darbų priėmimas vykdomas tuo metu galiojančio Reglamento nustatyta tvarka. Minimo objekto darbų priėmimo metu galiojo 2024 m. gruodžio 27 d. „Via Lietuva“ patvirtintas Atliktų statybos darbų statytojui (užsakovui) perdavimas proceso standartas. Darbų priėmimas susideda iš galutinės objekto apžiūros, Komisijos sudarymo, atliktų darbų perdavimo ir deklaracijos apie statybos užbaigimą ar statybos užbaigimo akto pildymo. Paprastai tariant: atliekami privalomi bandymai, viską patikrina techninė priežiūra, visi statybos dalyviai įvertina darbus ir statybos inspekcija priima objektą.
Defektas pašalintas remiantis sutarčiai taikomomis taisyklėmis. Šiai sutarčiai taikoma 2009 m. sausio 12 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintos Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklės ĮT ASFALTAS 08. Viešojo pirkimo metu šios taisyklės buvo viena iš pirkimo sąlygų, o jų pakeitimas Sutarties vykdymo metu reikštų ne tik viešųjų pirkimų principų, bet ir rangovo teisėtų lūkesčio principo pažeidimą. Taigi, įgyvendinant sutartį turėjo būti taikomi sutarties pasirašymo metu galioję teisės aktai. Naujos teisės aktų redakcijos (ĮT ASFALTAS 24 bei TRA ASFALTAS 24) yra taikomos sutartims, sudarytoms po 2024-03-01“, – aiškino „Via Lietuvos“ atstovai.
Be to, jie pridėjo, kad keliui taikoma 10 metų garantija.
„„Via Baltica“ rangovas suteikė 10 metų garantinį terminą. Jei per tą laiką iškilus nauji defektai, juos šalins rangovas savo sąskaita.
Susitarimas nebuvo realizuotas. Nustačius didesnio masto defektą, jis buvo šalinamas rangovo sąskaita. Be to, primename, kad „Via Lietuva“ šiuo metu dalyvauja teisminiame ginče su „Fegda“ dėl 9,5 mln. eurų delspinigių“, – aiškinama atsakyme.
Galiausiai priduriama, kad „Via Lietuva“ vadovo atranka užtruko pusę metų.
Anot įmonės, M. Gedaminskas paskirtas „Via Lietuva“ vadovu po pusę metų trukusio konkurso šioms pareigoms užimti. „Šeši mėnesiai neatitinka sąvokos „skubiai““, – dėstė įmonė.
„Buvę studentai M. Gedaminskas ir G. Gulbinas nepalaiko ryšių. M. Gedaminskas yra baigęs tuometį VGTU, turi Kelių ir geležinkelių inžinerijos statybos inžinerijos bakalauro ir Civilinės inžinerijos statybos magistro laipsnį, natūralu, kad dauguma jo bendrakursių dirba kelių sektoriuje. M. Gedaminskas su G. Gulbinu nepalaiko jokių artimų ryšių, todėl pagrindo deklaruoti kaip interesų konfliktą nėra.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad asmeninio suinteresuotumo nereikėtų kildinti iš žmogiškųjų, kolegiškų santykių. Jeigu simpatijų ir antipatijų principu priimami sprendimai būtų laikomi pagrindu interesų konflikto situacijai kilti, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo vykdymas taptų neįmanomas.
Prokuratūra ir STT nepradėjo ikiteisminio tyrimo. Kaip buvo pranešta šią savaitę, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl minimo susitarimo taisant defektus „Via Baltica“ kelyje. Gavęs tokią STT išvadą prokuroras atmetė M. Lingės skundą.
Atsakysime į visus kylančius klausimus. Jei Statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kurios įstaiga – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija – pasirašė projekto Statybos užbaigimo aktą kils klausimų, į juos būtinai išsamiai atsakysime“, – teigė „Via Lietuva“ atstovai.
„Fegdos“ vadovas: mes darbus atlikome kokybiškai
„Fegdos“ vadovas Jonas Jablonskis taip pat yra „Delfi“ kalbėjęs apie šį kelią.
„Visi darbai baigti ir užsakovui de facto perduoti yra nuo 2024 gruodžio 18 d. Nuo minėtos datos keliu yra naudojamasi be jokių apribojimų, pilna apimtimi. Užsakovas ne tik naudoja kelią, bet ir visas mūsų, kaip projekto rangovo, statybvietes – tai patvirtina, kad užsakovas yra pilna apimtimi perėmęs visą objektą. Taip pat tai reiškia, kad mes darbus atlikome kokybiškai pagal projektą ir galiojančius normatyvinius dokumentus. Šiuo metu su užsakovu dar yra derinama projekto dokumentacija“, – teigė „Fegdos“ vadovas.
Jis yra paaiškinęs ir dėl defektų.
„Dėl darbų kokybės mes nesame gavę jokių pastabų. Kelio eksploatacijos metu yra nustatyti garantiniu laikotarpiu atsiradę defektai – kelio prasėdimai kai kuriose kelio vietose, kurie jau yra ištaisyti ir jų nebėra likę.
Kelio eksploatacijos metu atsiradę defektai neturėjo jokios įtakos kelio naudojimui: kelias ir toliau buvo naudojamas įprastine tvarka, jokie eismo apribojimai nebuvo taikyti ir visi gyventojai galėjo naudotis keliu be jokių kliūčių“, – portalui „Delfi“ minėjo J. Jablonskis.
„Delfi“ straipsnį apie šį kelią galite skaityti paspaudę čia.