Europarlamentaras Vytenis Andriukaitis mano, kad dauguma diplomatų taip pat nepalaikys siūlymo derėtis su Rusija.
„Manau, kad didžioji dauguma bent jau tų parlamentarų, kurie formuoja užsienio politikos gaires arba ruošia rezoliucijas, iš tikrųjų yra labai nusiteikę, kad tokių tiesioginių derybų nebūtų. Visų pirma, bet kokios derybos turi būti tik kartu su Ukraina. Rusija ir Putino administracija yra agresorė, legitimuoti agresiją iš tiesų yra nesiskaitymas su tarptautine teise. Todėl Ukrainos kaip šalies nukentėjusios nuo agresijos dalyvavimas ir jos balsas čia yra lemiantis. Neabejotina, kad greičiausiai bus labai įvairių nuomonių Vadovų Taryboje“, – sako jis.
„Šiandien prielaidų deryboms nėra, nes prielaidos deryboms turėtų būti bent jau ugnies nutraukimas. Rusija toliau terorizuoja ukrainiečius, vyksta tolimesni apšaudymai, vyksta prasiskverbimas į Ukrainos teritoriją ir tos derybos, dėl kurių bando pati Rusija irgi neva rodyti kažkokią iniciatyvą… Rusijai tiesiog yra poreikis legitimuoti save. Putinui viduje parodyti, kad dabar jie [europiečiai] patys pas mus atėjo kalbėtis“, – sako poltikas.
Jo teigimu, Rusijos siekiai nepasikeitė nuo karo pradžios. V. Sinkevičius apgailestauja, kad JAV nepaiso to, jog Rusija užpuolė Ukrainą, ir nesiekia tikro teisingumo.
„Baisiausia, kad tai, ką daro Jungtinės Amerikos Valstijos, tai nėra teisingumo dedamosios. Rusija lieka absoliučiai nenubausta už savo karo nusikaltimus. Nėra net kalbų apie 20 tūkst. pagrobtų vaikų, apie kankinamus ir vis dar laikomus Rusijos teritorijoje ukrainiečius – ne tik karius, bet ir civilius, apie tūkstantį išprievartautų moterų. Jokių kalbų apie tai nėra. Toliau bandoma kažkaip tai šokti aplink tas Rusijos statomos sąlygas, kur kai kurios iš jų yra absoliučiai absurdiškos, kaip gauti teritorijas, kurios net nėra užkariautos“, – vardija V. Sinkevičius.
Tai ko tada imtis?
Pasak V. Sinkevičiaus, Rusijos judėjimas fronte yra labai lėtas, todėl Europa turėtų toliau stiprinti Ukrainą.
„Kad Rusija būtų priversta ateiti į tas derybas iš silpnosios pusės. Dabar, deja, atvirkščiai – mes turime situaciją, kai, kaip pavyzdys, jūsų kaimynas jums supjaustytų padangas, išdaužytų langus, išsikviečiate policiją ir policija sako: neblogas tas jūsų kaimynas, duokit jam vieną kambarį, dar į darbą jį nuvežkit su ta pačia mašina, jis jau nusiramins ir greičiausiai nieko nebebus. Tai yra absurdas.Deja, bet mes stebime tą absurdo teatrą. Palaikau britų nuomonę, kad prielaidų deryboms nėra, nes ugnis nėra nutraukta“, – tvirtina jis.
Jis primena, kad visai neseniai rusai paleido „Orešnik“ raketą Lvivo link, visai netoli Lenkijos.
„Teroristas toliau jaučiasi nebaudžiamas ir jeigu nėra teisingumo dedamosios ir bausmės nusikaltėliams, tai mes turėsime tiktai didesnes galimybes toliau plėsti tuos veiksmus, kuriuos Rusija ir darė iki šiol“, – mano V. Sinkevičius.
Be to, jis sako, kad Europos priklausomybė nuo JAV gynybos, finansų ir technologijų srityse nėra naudinga, tad reikia tai stiprtinti.
„Akivaizdu, kad tai, kas buvo nesvarstoma ir tas pats Europos projektas yra taikos projektas, kas yra sutartyse, šiandien nebeatitinka geopolitinės realijos. Ir tai yra nelengvas pratimas. Sutinku, kad čia Vadovų Taryboje bus daug sudėtingų diskusijų. Bet Europai nėra kito kelio – tik stiprinti savo autonomiją ir stiprinti Europos Sąjungą.
Jeigu įvyksta skilimas, tai pavieniui 27 valstybės taps tiktai tų didžiųjų imperijų vasalais ir konkuruos tarpusavyje, kas geriau aptarnaus tas didžiąsias imperijas. Netgi didžiausia ekonomika Vokietija nesugebės sėkmingai konkuruoti“, – perspėja europarlamentaras.
Jam pritaria ir V. Andriukaitis. Politikas atkreipia dėmesį, kad ir naujoji JAV nacionalinio saugumo strategija ir vadinamoji „Donroe“ doktrina yra nukreipta prieš Europą
„Ta doktrina yra visiškai nukreipta prieš Europos Sąjungą. Ten dar daugiau kalbama konkrečiai, koką įtaką reikėtų daryti dabar Europos šalyse narėse, kad būtent atsirastų kuo daugiau sąjungininkų šita jų gynybos ir saugumo JAV strategijoje. Čia pat iškyla klausimas dėl jų atakos Grenlandijos atžvilgiu, todėl Europos Parlamente bus iš tikrųjų milžiniškos diskusijos. Mes akivaizdžiai matome, kad reikia parodyti visiškai aiškią poziciją dėl tarifų. Ir tą klausimą atidėti arba duoti atsaką“, – teigia V. Andriukaitis.
Politiko teigimu, Europai ir pačiai itin svarbu atsilaikyti prieš agresorius.
Buvo visiškai kitokie santykiai su ankstesne JAV administracija. Buvo visiškai normalūs santykiai. Dabar mes išgyvename tokią daugiafaktorinę krizę aplink mus. Dabar kaip niekad svarbu pasakyti, kodėl mums būtina stiprinti visus instrumentus, kurie gali padėti vėl paversti Europos Sąjunga globaliu ir įtakingų žaidėju. Ir, kita vertus, šitoje vietoje diplomatija vaidina milžinišką rolę ne tik kad padėtume Ukrainai diplomatinėje kovoje, bet ir stiprinant diplomatinę koaliciją pasaulyje prieš agresorius“, – sako jis.
Pasak V. Sinkevičiaus, niekada nebus taip, kad visos valstybės vienodai suvoktų Rusijos keliamą grėsmę. Jis pastebi, kad, pavyzdžiui, Graikijai aktualus klausimas dėl Kipro ir Turkijos Lietuvoje taip pat nesulaukia mūsų dėmesio.
„Svetimo skausmas yra daug mažesnis, todėl mes privalome savo ruožtu rodyti lyderystę. Labai aiškiai ir nedviprasmiškai kalbėti tiek vyriausybės, tiek tiek vadovų formatu su savo partneriais apie tai, kokios yra realios grėsmės. Mes turime telkti lyderystę aplink Baltijos jūrą, nes būtent čia yra tas žiedas šalių, kurios geriausiai suvokia grėsmes.
Tarp tų šalių yra Lenkija, Vokietija, Suomija, Švedija, Danija, kurios bus pagrindinė Europos gynybos ašis. Ir mes galime kalbėti apie efektyvią atgrasymo politiką, nes šiandien mes turime prabangą, o ukrainiečiai nebeturi prabangos kalbėti apie atgrasymo politiką. Mes turime prabangą kalbėti apie atgrasymo politiką, kad šiandien padarytos investicijos galbūt sujauks Rusijai matematiką ir jie atsisakys galimų planų sugriauti NATO ir Europos Sąjungą“, – sako V. Sinkevičius.