Tendencijos: muitai ir technologijos
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis teigia, kad Amerikos ekonomikoje šiemet vertėtų stebėti bent dvi pernai jau matytas tendencijas.
„JAV užsienio ir prekybos politika, tikėtina, tęsis ir šiemet. Jau pirmosiomis šių metų savaitėmis, matome, Donaldas Trumpas pagrasino įvesti papildomus 25 proc. importo muitus toms valstybėms, kurios prekiauja su Iranu (…). Labai tikėtina, kad JAV ir toliau taikys importo muitus, kurių dabartinis vidutinis tarifas siekia apie 17 proc.“, – konferencijoje „Mano investicija“ kalbėjo N. Mačiulis.
Pasak jo, Amerikos biudžetui trūksta pajamų, JAV valstybės skolos aptarnavimui reikia kasmet per 1 trln. dolerių – daugiau nei šalis skiria gynybai. Tad tie papildomi maždaug 300 mlrd. dolerių iš muitų yra svarbus biudžeto pajamų šaltinis. Vis dėlto šis sprendimas sukuria papildomą mokesčių naštą patiems amerikiečiams.
N. Mačiulio teigimu, nors prognozuota, kad JAV ekonomikai dėl tokios užsienio prekybos politikos gresia stagnacija, to neįvyko, toliau numatomas šalies ūkio augimas.
Tiesa, kaip pažymi N. Mačiulis, BVP augimas gali slėpti ir problemų. Pavyzdžiui, statybų sektorius JAV išgyvena ne geriausius laikus, tačiau: praėję metai išsiskyrė milžiniškomis investicijomis į dirbtinio intelekto technologijas.
„Tai ir duomenų centrų statyba, ir lustai, ir investicijos į intelektinę, nuosavybę (…). Stagnaciją ar recesiją būsto rinkoje pridengė daug didesnės investicijos kituose sektoriuose.
Stagnaciją ar recesiją (JAV) būsto rinkoje pridengė daug didesnės investicijos kituose sektoriuose
N. Mačiulis
Ir čia yra būtent antroji globali tendencija, kuri buvo labai akivaizdi ir svarbi praėjusiais metais. Labai tikėtina, kad tęsis ir šiemet – tai yra dirbtinio intelekto revoliucija“, – aiškina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Utopija, distopija ar vidurio kelias?
Ekonomistas cituoja JAV Federalinės rezervų sistemos (Dalaso skyriaus) analizę: pagal labiausiai tikėtiną scenarijų, dirbtinis intelektas (DI) Amerikoje gali 0,2 procentinio punkto padidinti metinį šalies BVP augimą.
„Man vienas iš įdomiausių tyrimų, kurį publikavo visai neseniai JAV centrinis bankas – FED Dallas – analizuoja, kaip galėtų ši technologija, didieji kalbos modeliai ir dirbtinio intelekto plitimas paveikti produktyvumą ir į kokius augimo scenarijus galėtų pavirsti“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Kaip matyti infografike, parengtame pagal FED Dallas duomenis, Amerikos ekonomika auga vidutiniškai 1,9 proc. kasmet – būtent tiek keičiasi BVP, tenkantis vienam gyventojui:
(Šaltiniai: FED Dallas, Bureau of Economic Analysis, Haver Analytics, Macrohystory.net, Jungtinės Tautos, autorių Mark A. Wynne and Lillian Derr skaičiavimai).
Tačiau yra ir du alternatyvūs, ekstremalūs scenarijai, kaip gali keistis padėtis dėl DI įtakos.
„Vienas yra utopija. Matome sparčiai tobulėjančią technologiją, didžiules investicijas į duomenų centrus ir skaičiavimo galią. Tai gali pavirsti į scenarijų, kuomet didelė dalis darbuotojų yra labai lengvai pakeičiami dirbtiniu intelektu. Ir tuomet aišku, kad vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė yra vis didesnė“, – komentuoja N. Mačiulis.
Kita galimybė yra distopinis scenarijus (staigiai krentanti raudona kreivė grafike).
„Vėlgi, įvardinsiu, kad tai yra JAV centrinio banko įvardinami scenarijai, o ne kažkokie pasvarstymai paribiuose. Katastrofinis ekonomikos kritimas, pavyzdžiui, dėl to, kad dirbtinio intelekto technologija yra panaudojama blogiems tikslams ar biologinių ginklų kūrimui. Arba: kam jau ir dabar naudojama, pavyzdžiui, sukčiavimui, deep fake (sintetinės vaizdo klastotės – red.) technologijoms ir taip toliau.
Viena iš pagrindinių rizikų JAV ekonomikai yra galimas nedarbo lygio didėjimas
N. Mačiulis
Tad galimybių spektras, kaip matote, yra labai platus: nuo daug spartesnio augimo iki visuomenės sąrangos ir visų ekonomikų žlugimo“, – teigia ekspertas.
Jis atkreipia dėmesį, kad Jungtinėse Valstijose jau dabar dėl dirbtinio intelekto sparčiai auga elektros suvartojimas ir tai lemia vartotojų nepasitenkinimą didesnėmis sąskaitomis. Tačiau dar įdomesnis poveikis gali būti darbo rinkai: nuo „ChatGPT“ atsiradimo 2022 metų pabaigoje JAV S&P500 akcijų indeksas auga, o laisvų darbo vietų skaičius šalyje mažėja.
„Galbūt tai nėra tiesiogiai susiję, ne iš karto ši technologija leido atsisakyti dalies darbuotojų, tai yra ir cikliniai veiksniai, bet, tikėtina, kad šis scenarijus gali tęstis ir toliau: darbuotojų reikės mažiau, bet tuo pačiu metu kelios įmonės iš to susirenka visą naudą“, – aiškino N. Mačiulis.
Nedarbas, infliacija, kreditai
Tad kalbant apie Amerikos ūkio pavojus nedarbo lygio didėjimas yra vienas iš jų.
„Viena iš pagrindinių rizikų JAV ekonomikai, tas ekonomikos atvėsimas, hipotermija, yra galimas nedarbo lygio didėjimas – to ženklų jau yra: nuo žemiausio lygio prieš kelis metus nedarbo lygis yra pakilęs maždaug 1 proc. punktu.
Laisvų darbo vietų yra vis mažiau, vis didesnė dalis JAV gyventojų sako, kad yra sunku susirasti darbą ir, tikėtina, kad šiemet nedarbo lygis dar šiek tiek padidės, jau pastaraisiais mėnesiais matome, kad sukuriamų naujų darbo vietų skaičius yra labai sumažėjęs, ypač privačiame sektoriuje“, – kalbėjo ekonomistas.
Dar viena rizika yra infliacijos tempo augimas. Anot N. Mačiulio, dabartinis Amerikos kainų augimo lygis dar ne iki galo atspindi importo muitų poveikį.
„Nuo 2 proc. iki 17 proc. pakilęs importo muitas brangins kai kurias į Jungtines Amerikos Valstijas importuojamas prekes. Paslaugų kainos taip pat gali vėl sparčiau augti, žaliavų kainos yra pakilusios, minėjau elektros energiją, bet yra ir daugelis pramoninių metalų, kurie naudojami gamybos procese. Visa tai sukuria nemažą infliacijos riziką“, – sako ekonomistas.
O su infliacija susijęs bazinių palūkanų normų klausimas.
„Ir čia turbūt yra lemiantis veiksnys, kuris turi įtakos JAV akcijų rinkoje, bet ir per JAV akcijų rinkas visoms pasaulio finansų rinkoms. Tai yra bazinės JAV palūkanų normos pastaraisiais mėnesiais“, – kalba „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Jis primena, kad Amerikoje yra didelė įtampa valdžioje dėl bazinių palūkanų normų, prezidentui Donaldui Trumpui darant spaudimą centriniam bankui.
„Manau, kad buvo didelė klaida bandymas daryti spaudimą. Per pastaruosius metus turbūt nebuvo savaitės, kuomet Donaldas Trumpas nepasakydavo, jog palūkanų normos yra per aukštos, kad Jerome’as Powell’as (FED vadovas – red.) yra per lėtas“, – sako N. Mačiulis.
Mažai tikėtina, kad Europos augimo pagrindinis variklis bus pramonė ir eksportas
N. Mačiulis
Vis dėlto centrinis bankas, dabartinėmis aplinkybėmis, neatrodo turintis daug paskatų mažinti palūkanų normas, nes nedarbo lygis šalyje dar nėra didelis, o ir infliacija vis dar yra daugiau kaip 2 proc., sako N. Mačiulis.
Anot jo, suprantama, kodėl D. Trumpas norėtų mažesnių palūkanų normų: tai būtų svarbi priemonė, paskatinanti ir klestėjimą akcijų rinkose, ir visos ekonomikos augimą.
„Mes matome, kad JAV vėluojančių paskolų yra daugiausiai nuo 2010 metų krizės. Net tuomet, kai turime gana žemą nedarbo lygį, akivaizdu: jeigu nedarbo lygis padidėtų, šios kreivės šautų aukštyn ir vėluojančių grąžinti paskolas būtų daug daugiau“, – sako N. Mačiulis.
Jis atkreipė dėmesį į augantį kreditavimą JAV, tačiau ir čia esama nerimo šaltinio.
„Pastaraisiais metais sparčiausiai augo JAV banko paskolų portfelis ne verslui, ne būstui, ne netiesiogiai vartojimo paskoloms ar komercinėms paskoloms, bet – privataus kapitalo ir nebankinėms finansinėms institucijoms, tai yra ten, kur ne visai aišku, kaip yra įdarbinami aukštesnės rizikos projektai.
Ir vėlgi, čia turbūt yra viena iš pagrindinių rizikų – jau praėjusiais metais matėme privataus kapitalo nemokumo atvejų, kas irgi galėtų nuvilnyti smarkiau per finansų rinkas“, – komentuoja ekonomistas.
Taigi, dar viena išryškėjanti JAV ekonomikos rizika – kreditų gavėjų galimas nemokumas.
Kinija – besitęsianti NT krizė, bet įkaitusi pramonė
Kalbėdamas apie Kinijos ekonomikos būklę N. Mačiulis teigė, kad „vidinė gili problema“ šioje Azijos milžinėje prasidėjo dar šio dešimtmečio pradžioje: bandymas sumažinti priklausomybę nuo nekilnojamo turto sektoriaus ir nuo investicijų į jį.
„Nekilnojamo turto kainos yra sumažėjusios maždaug penktadaliu ir kol kas nėra jokių atsigavimo ženklų. Kinijoje yra ilgas neigiamas nekilnojamojo turto ciklas, besitęsiantis nuosmukis, kol kas nėra ženklų, dėl ko jis galėtų pasikeisti“, – sako ekonomistas.
Kita vertus, ekonomikos augimas nesulėtėjo, nes investicijas į būstą pakeitė investicijos į pramonę ir eksporto klestėjimas.
„Tai turbūt geriausiai iliustruoja automobilių eksportas: iš praktiškai neegzistuojančio prieš 6-7 metus Kinija šiuo metu eksportuoja daugiau negu dvigubai daugiau negu Vokietija ar Japonija. (…) Bet žiūrint į daugelį kitų pramonės Kinijos pramonės šakų, taip pat matome, kad Kinija, anksčiau buvusi pigios produkcijos pasaulinė gamykla, labai greitai tapo viena iš pagrindinių konkurenčių Vokietijai“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Kinija, anksčiau buvusi pigios produkcijos pasaulinė gamykla, labai greitai tapo viena iš pagrindinių konkurenčių Vokietijai
N. Mačiulis
JAV importo muitai esą padarė menką neigiamą įtaką Kinijos ekonomikai, bet jie privertė šalį pakeisti prekybos kryptį: sumažėjo srautai į Ameriką ir išaugo į Europos Sąjungą. Maža to, Kinija eksportuoja viską – dabar ir defliaciją.
„Čia yra ir gera, ir bloga naujiena Europos Sąjungai, nes pertekliniai gamybiniai pajėgumai Kinijoje veda prie defliacijos. Ten kainos jau mažėjo 3 metus iš eilės, ir toliau mažėja gamybos bei eksporto kainos, ir tai pavirsta į mažėjančias importo kainas euro zonoje – leido greičiau sumažinti infliaciją euro zonoje.
Bet tuo pačiu metu, aišku, tai yra problema Europos pramonės įmonėms, kurios konkuruoja su Kinijos gamintojais ir Europos Sąjungos rinkoje, ir kitose eksporto rinkose“, – aiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Euro zona – vartojimas kaip variklis
Kalbėdamas apie euro zonos infliaciją N. Mačiulis sakė, kad neatrodo, jog ji galėtų paspartėti.
„Dėl krentančių importo kainų, sustiprėjusio ir, tikėtina, stiprėjančio euro bei atpigusios naftos, pigesnių suskystintų gamtinių dujų – infliacijos įsibėgėjimo rizika Europoje, priešingai nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, išlieka gana maža.
Kur yra Europoje problema – vis dar vangus pramonės augimas, ypač didžiausioje euro zonos ekonomikoje Vokietijoje“, – sako N. Mačiulis.
„Pastaraisiais mėnesiais matome šiokį tokį Vokietijos pramonės užsakymų lygio kilimą. Iš dalies tai yra susiję su fiskaliniu skatinimu Vokietijoje, didesniais gynybos užsakymais, gali būti, kad Vokietijos pramonė jau pasiekė dugną ir tai, aišku, turės teigiamos įtakos visai Europos Sąjungos ekonomikai ir užsakymų lygiui“, – kalbėjo ekspertas.
Infliacijos įsibėgėjimo rizika Europoje, priešingai nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, išlieka gana maža
N. Mačiulis
„Bet žiūrint į tą konkurenciją su Kinija, mažai tikėtina, kad Europos augimo pagrindinis variklis bus pramonė ir eksportas“, – pridūrė jis.
Pasak N. Mačiulio, labiau tikėtina, kad bendros valiutos bloko ekonomiką augins vidaus paklausa.
„Nedarbo lygis euro zonoje beveik visose didžiosiose valstybėse yra žemiausio lygio istorijoje, užimtumas beveik rekordinėse aukštumose, atlyginimai jau 2 metus iš eilės auga sparčiau negu kainos, didėja gyventojų perkamoji galia ir matome atsigaunantį vartojimą“, – teigia jis.
Taigi, Europos Sąjunga iš esmės galinti augti per daug neeksportuodama „į išorę“, o augimą gali užsitikrinti vidaus paklausa šioje 450 mln. vartotojų rinkoje.
Antras augimo šaltinis – investicijos, ypač RRF lėšos – po pandemijos sukurtas gelbėjimo ir skatinimo fondas.
„Ir pabaigai, paskutinis veiksnys, kuris jau turėjo šiek tiek teigiamos įtakos euro zonoje, tai yra sumažintos palūkanų normos, jos sumažėjo nuo 4 proc. prieš dvejus metus iki 2 proc. dabar. Rinkos nebesitiki, kad Europos Centrinis Bankas mažins palūkanų normas“, – aiškino N. Mačiulis.
Ekonomisto manymu, Europos Centrinis Bankas pasilieka rezervą dar mažinti palūkanų normas, jeigu reikės.
„Tuo atveju, jeigu bus didesnis sukrėtimas, jeigu vėl bus paaštrėjęs prekybos konfliktas tarp JAV ir euro zonos, ar apskritai matysime labiau neigiamas pasaulio ekonomikos augimo tendencijas“, – argumentuoja ekspertas.
Anot jo, taip pat matyti, kad sumažėjusios palūkanų normos turi teigiamos įtakos: paskolų portfelis auga sparčiausiai per pastaruosius kelerius metus visose euro zonos valstybėse. Ir ypač sparčiausiai auga privačiame sektoriuje, tai yra, įmonės skolinasi, didina investicijas, gyventojai taip pat skolinasi, investuoja į būstą. Tai irgi esąs teigiamas veiksnys, kuris ir toliau skatins euro zonos ekonomikos augimą.
„Taigi, apibendrinant panašu, kad žiūrint į tokius bazinius rodiklius, visai neblogai dėliojasi metai daugeliui ekonomikos regionų, bet rizikos yra padidėjusios – ypač JAV ekonomikos, tiek perkaitimo ir didesnės infliacijos, tiek galimų neigiamų tendencijų, nedarbo lygio didėjimo.
Visa tai gali greitai pasireikšti, ypač turint sunkiai prognozuojamą ir eksperimentus mėgstantį prezidentą (D. Trumpą – red.), kuris gali ir sukratyti tas finansų rinkas“, – reziumavo N. Mačiulis.