„Be terorizmo Rusija yra didžiausia struktūrinė grėsmė europiečiams“, – sakė jis vokiečių laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
Maskva, anot E. Macrono, kelia grėsmę kolektyviniam saugumui – kišdamasi į rinkimų kampanijas, rengdama kibernetines atakas, žudydama opozicionierius ir kaip spaudimo priemonę naudodama migrantų srautus. Rusija, be to, testuoja Europos valstybių oro gynybą bei pakeitė savo branduolinę doktriną.
Taip pat nepakankamai įvertinama, kaip Rusija, skleisdama melą, daro įtaką viešajai nuomonei.
„Mūsų atviros visuomenės yra pažeidžiamos informacinių karų. Esame naivūs, jei nesuprantame, kad slapta rusų armija plečiasi mūsų demokratijose. Ją sudaro maži, beveidžiai kariai, kurie vadinami skaitmeniniais botais“, – įspėjo E. Macronas, pridurdamas, kad jie manipuliuoja demokratija Prancūzijoje, Vokietijoje ir Europoje.
E. Macronas pripažino: „Ilgą laiką mes nuvertinome Rusiją“. Nors šalis ekonomiškai daug silpnesnė už Europą, mažėja jos gyventojų skaičius, o pramonė nėra inovatyvi, tačiau „ji gamina daug daugiau ginklų, ir tai dar daro greičiau“.
„Mes neįvertinome grėsmės. Per naktį nepereinama nuo taikos prie karo. Mes nuolat esame konfrontacijos būsenoje“, – kalbėjo E. Macronas.
Paklaustas, ar pasisako už Rusijos naikintuvų numušimą, jei jie įsibrauna į Europos oro erdvę, Prancūzijos vadovas teigė: „Vadovaudamasis strateginio neapibrėžtumo doktrina, galiu pasakyti, kad nieko neatmetu“.
Macronas: Europa turi didinti spaudimą Rusijos šešėliniam laivynui
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino Europą imtis suderintų veiksmų prieš vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną ir sekti jo šalies pavyzdžiu sulaikant laivus, kurie naudojami Vakarų sankcijoms apeiti bei Maskvos karui Ukrainoje finansuoti.
„Labai svarbu didinti spaudimą šiam šešėliniam laivynui, nes tai akivaizdžiai sumažins galimybes finansuoti šį karą“, – lyderių susitikime Danijoje sakė Prancūzijos prezidentas po to, kai Prancūzija anksčiau šią savaitę sulaikė į juodąjį sąrašą įtrauktą, su Rusija susijusį tanklaivį.
„Labai svarbu (sulaikyti šiuos pasenusius tanklaivius – ELTA), nes sulaikydami šiuos laivus, kad ir tik kelioms dienoms ar savaitėms, ir priversdami juos organizuoti veiklą kitaip, jūs sunaikinate jų verslo modelį“, – pridūrė E. Macronas.
Kaip trečiadienį rašė ELTA, Prancūzijos valdžios institucijos antradienį pradėjo tyrimą dėl laivo, kuris, kaip įtariama, pažeidė sankcijas, ir priklauso Rusijos šešėliniam laivynui. Su Benino vėliava plaukiojantis tanklaivis „Boracay“ yra įtrauktas į Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos sankcijų Rusijai sąrašus. Prancūzijos šiaurės vakarų Bresto miesto prokuratūra prokuroras naujienų agentūrai AFP sakė, kad tyrimas pradėtas po to, kai įgula nepateikė įrodymų dėl laivo vėliavos ir ignoravo nurodymus.
Laivų eismo sekimo svetainės „MarineTraffic“ duomenimis, rugsėjo 20 d. „Boracay“ išplaukė iš Rusijos Primorsko uosto ir plaukė iš Baltijos jūros į Šiaurės jūrą per Danijos sąsiaurius, o po to judėjo į vakarus per Lamanšą. Spėjama, kad laivas buvo tokioje Danijos sąsiaurių vietoje, kuri galėjo būti tinkama paleisti bepiločiams orlaiviams, kai praėjusią savaitę nežinomos kilmės dronai skraidė virš Danijos oro uostų ir kelias naktis trikdė oro eismą.
Prezidentas E. Macronas trečiadienį pareiškė, kad Prancūzija tiria su Rusija siejamą naftos tanklaivį, prišvartuotą prie Prancūzijos krantų, dėl įtariamų „sunkių pažeidimų“.