„Delfi“ primena, kad Š. Stepukonis Vilniuje buvo sulaikytas 2024 m. vasarį, tuomet jam pareikšti įtarimai dėl maždaug 42 mln. eurų pasisavinimo.
Po mėnesio Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino Europos prokuratūros prašymą ir leido jam užsegti apykoję, kurią jis turėjo dėvėti iki 2025 m. gruodžio 19 d. Apykojė yra elektroninis prietaisas, kuris leidžia stebėti įtariamojo buvimo vietą.
„Kardomosios priemonės proporcingumas – manome, kad šiame ikiteisminio tyrimo etape skirti antrą pagal griežtumą, intensyvią priežiūrą, netikslinga“, – „Eltai“ gruodžio pabaigoje sakė Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas.
Stepukonio byla ant teismo stalo – netrukus
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė „Delfi“ nurodė, kad prokuratūros atliekamas ikiteisminis tyrimas jau yra baigiamojoje stadijoje ir šiuo metu vykdomi galutiniai procesiniai veiksmai.
„Planuojama, kad tyrimą organizuojantis Europos deleguotasis prokuroras bylą teismui perduos per pirmuosius šių metų mėnesius. Atlikę visus būtinus veiksmus, apie tai informuosime žiniasklaidą ir visuomenę“, – komentare „Delfi“ rašė M. Zdanauskaitė.
Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme taip pat yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos, susijusios su Š. Stepukoniu, nurodė teismo pirmininko padėjėja Lina Nemeikaitė.
Anot jos, vienoje iš bylų uždaras teismo posėdis numatytas šių metų vasario 12 dieną – šiuo ginču įmonės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „EN Efficiency PL“ reikalauja Š. Stepukonio ir vengrų vertybinių popierių įmonės „Interactive Brokers Central Europe“ atlyginti žalą.
Taip pat turėtų vykti ir dar vienas posėdis dėl kitos, neviešos bylos žalai atlyginti, tačiau, kaip aiškino teismo atstovė, šioje byloje posėdžiai kol kas nėra numatyti dėl procesinių klausimų išsprendimo.
Pastarojoje byloje ieškovai yra „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“, „Moelta“ ir „EN Efficiency PL“, o atsakovai – Š. Stepukonis, „Olympic Casino Group Baltija“ bei „OB Holding 1“.
Turėjo statyti Nacionalinį stadioną
„Delfi“ primena, kad įmonė „BaltCap“ 2021 metais perėmė Nacionalinio stadiono Vilniuje statybas. Tuomet skelbta, kad 160 mln. eurų kainuosiantis projektas turėtų būti baigtas jau 2024-aisiais – buvo pradėti senų stadiono konstrukcijų griovimo darbai, gautas statybų leidimas, buvo rengiamasi statyti naujus pamatus.
Vis dėlto, dar 2022 m. gruodį darbai buvo sustabdyti, pasikeitus kainų indeksams ir derybų tarp Vilniaus miesto savivaldybės bei „BaltCap“ – reikėjo sulaukti Europos Komisijos pritarimo.
Galiausiai per šalį nuaidėjo skandalas, kai buvo išsiaiškinta, kad vienas iš buvusių „BaltCap“ fondo partnerių galimai pasisavino apie 27 mln. eurų.
Vėliau, 2023 metais iš šio fondo buvo atleistas Š. Stepukonis, o „BaltCap Infrastructure Fund“ kreipėsi į teisėsaugą, pastebėjęs galimus pažeidimus tvarkant fondo lėšas. Tuo pat metu pradėtas prokurorų tyrimas dėl įtariamo didelės vertės pasisavinimo.
Po kurio laiko „BaltCap“ pranešė, kad nebetęs stadiono projekto, buvo nutraukta koncesijos sutartis ir stadiono vystymą perėmė NT bendrovė „Hanner“.
Kaip skelbta, galiausiai Š. Stepukoniui pareikšti įtarimai dėl 42 mln. eurų pasisavinimo.
Įtariama, kad iš bendros sumos 5 mln. eurų buvo pralošti Lietuvoje registruotoje lošimų bendrovėje, 6 mln. eurų buvo nesėkmingai investuoti į Vengrijoje registruotą brokerių kompaniją, o didžioji dalis – virš 31 mln. eurų – buvo pralošta Estijoje esančioje bendrovėje.
Ikiteisminiame tyrime dėl „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo iki šiol nustatyta, kad be to galėjo būti padaryta ir kitų nusikaltimų, tad baudžiamoji byla pasipildė Baudžiamojo kodekso straipsniais.
Tarp jų – dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo įmonėse, iš kurių galimai buvo nusikalstamai pasisavintos lėšos, taip pat pats Š. Stepukonis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikė klaidingus duomenis apie savo pajamas ir turtą, siekdamas išvengti mokesčių.