Su „Delfi“ susisiekęs Aidas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) rašė, kad skrydis BT 929 į Hamburgą (Vokietija) šį rytą buvo sulaikytas.
Keleivis nurodė, kad į lėktuvą staiga įėjo muitinės pareigūnai, tačiau tarnybos „Delfi“ patikslino, kad tai buvo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.
„Jie pradėjo tikrinti keleivių dokumentus ir jų autentiškumą. Per patikrą iš orlaivio buvo išlaipinti ne mažiau kaip 12 keleivių, po to buvo vykdomas jų bagažo patikrinimas bei papildomos saugumo procedūros. Dėl šių veiksmų skrydis buvo reikšmingai sulaikytas, o keleiviai patyrė nepatogumų“, – apie nutikimą pasakojo Aidas.
Jis prašė paaiškinti, ar susidariusioje situacijoje buvo priimtas teisingas sprendimas į orlaivį įlaipinti keleivius be galiojančių asmens dokumentų arba su dokumentais, kurių tikrumas vėliau sukėlė abejonių.
„Kodėl dokumentų patikra buvo vykdoma jau orlaivyje, o ne prieš įlaipinimą? Kokios priemonės bus taikomos, kad ateityje būtų išvengta analogiškų situacijų?“, – kėlė klausimus keleivis.
Vienintelis šviesulys, pasak Aido, yra tikrinimus atlikę pareigūnai.
„Profesionaliai, greitai ir tiksliai identifikavo asmenis bei dokumentus. Bent jau čia – aukštas lygis“, – pagyrė pasieniečius jis.
Vilniaus oro uosto išvykimų informacijoje matyti, kad šis lėktuvas išties išvyko vėliau nei numatyta – vietoje 7.20 val. iš Vilniaus oro uosto pakilo 8.53 val. Skrydį vykdė kompanija „airBaltic“.
Vėlavimas – dėl migrantų
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis „Delfi“ patvirtino, kad toks incidentas buvo.
„Čia yra su antrine neteisėta migracija susijusi situacija. Neteisėti migrantai patenka iš Baltarusijos į Latviją, šiuo atveju pasiprašo ten prieglobsčio, piktnaudžiaudami po to suteiktomis teisėmis. Kol nagrinėjami prieglobsčio prašymai, jie, žinodami iš anksto, bando pasišalinti per vidaus sienas ir pasiekti Vokietiją, kaip ir šiuo atveju buvo.
Prieš tokį skrydį kaip šis, į Hamburgą, dokumentų patikra nėra atliekama, nes tai yra vidaus reisas. Dokumentų patikros pasieniečiai neatlieka“, – „Delfi“ sakė G. Mišutis.
Pasieniečiai tikrina tik į trečiąsias šalis, nepriklausančias ES, vykstančius keleivius.
Tačiau šiuo atveju prie lėktuvo pasieniečiai pastebėjo tris įtartinus vyrus, užsieniečius.
„Patikrinus paaiškėjo, kad tie įtartini vyrai turėjo Latvijos prieglobsčio prašytojų pažymėjimus. Jokių kitų asmens dokumentų jie neturėjo“, – sakė VSAT atstovas.
Anot jo, pasieniečiams pakilus į orlaivį ir pradėjus tikrinti įtartinų asmenų dokumentus, paaiškėjo, kad orlaivyje sėdi dar dvylika tokių pačių migrantų, kurie atvyko, pasak atstovo, „latviškuoju keliu“.
„Visi jie išlaipinami iš lėktuvo, pristatomi į Vilniaus oro uosto užkardą ir sulaikomi. Tai yra 15 užsieniečių. Visi pasišalinę iš Latvijos, kol nebaigti nagrinėti jų prieglobsčio prašymai“, – pasakojo G. Mišutis.
Jis patvirtino, kad lėktuvas po užlaikymo išskrido.
„Pirminiais duomenimis, tai gali būti Egipto piliečiai, taip prisistato, o likę – Sudano. Visi suaugę vyrai, nei nepilnamečių, nei moterų nėra“, – patvirtino pašnekovas.
Neturėjo bagažo, pateko su įlaipinimo kortelėmis
Registruoto bagažo jie neturėjo, Į lėktuvą jie pateko praėję aviacinio saugumo procedūras ir turėdami įlaipinimo bilietus.
Sulaikomi asmenys nesipriešino, jokių neramumų nekilo, nurodė G. Mišutis.
„Buvo paklusnūs, jokio pasipriešinimo ar prieštaravimų nebuvo. Ir lėktuve nebuvo incidentų, kiti keleiviai buvo geranoriški“, – įvardijo atstovas.
Šiuo metu migrantai yra sulaikyti ir apklausiami.
Apie tokį incidentą patvirtino Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovė Vitalija Ročė.
„Skrydžio keleivių dokumentai buvo patikrinti VSAT pareigūnų, gavus pranešimą dėl galimai neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių asmenų. Dalis keleivių po patikrinimo orlaivyje buvo išlaipinti. Orlaivis, turėjęs išvykti į Hamburgą 7.20 val., išskrido 8.53 val.“, – sakė V. Ročė.
Susisiekus su „airBaltic“, įmonės atstovas Augusts Zilberts komentavo „Delfi“, kad dokumentų patikros procedūros buvo atliktos pagal galiojančius teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi sienų ir saugumo reikalavimų.
„Dėl to skrydžio išvykimas buvo atidėtas. Dėl duomenų apsaugos ir saugumo priežasčių negalime komentuoti atskirų atvejų ar pateikti daugiau informacijos apie skrydžio vykdymą.
Keleiviai, kuriems nebuvo leista tęsti kelionės (iš viso 15), buvo aptarnaujami tiesiogiai atitinkamų institucijų“, – sakė A. Zilberts.
Anot G. Mišučio, toks migrantų pasirinktas kelias patekti į Vakarų valstybes yra pakankamai tipinis.
„Jie piktnaudžiauja tomis teisėmis, nes laukdami, kol bus išnagrinėti jų prašymai, jie gali išeiti, bet neturi teisės išvykti iš šalies, kol nagrinėjimas nebaigtas. Jie bėga iš Latvijos, nes nei Latvija, nei Lietuva nėra jų tikslo valstybės. Tikslo valstybė dažniausiai yra Vokietija“, – nurodė G. Mišutis.
Keliaujama įvairiais būdais: ir automobiliais, ir net traukiniais.
„Pavyzdžiui, antradienį buvo sulaikyta dešimt migrantų, kurie pasišalino tokiu pačiu būdu, jie keliavo traukiniu Ryga–Vilnius. Pasieniečiai prie vidaus sienos patikrino tą traukinį ir išlaipino juos Šiaulių geležinkelio stotyje. Irgi buvo iš Somalio, Sudano“, – įvardijo G. Mišutis.
Pasak VSAT, 2025 metais gerokai suintensyvėjus neteisėtai migracijai iš Baltarusijos į Latviją, suaktyvėjo ir neteisėta antrinė migracija į Lietuvą. Pernai pasieniečiai sulaikė 1 288 iš Latvijos gabentus arba savarankiškai vykusius neteisėtus migrantus – kone pustrečio karto daugiau nei 2024 metais (540).
Praėjusiais metais dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną VSAT pareigūnai pradėjo 85 ikiteisminius tyrimus, sulaikė 101 gabentoją. Absoliučioje daugumoje atvejų užsieniečiai buvo neteisėtai gabenti iš Latvijos.
Kompensacijos nepriklauso
„Delfi“ apie situaciją informavęs Aidas taip pat teiravosi, ar tokiu atveju, kai skrydis buvo atidėtas, keleiviams priklauso kompensacijos.
Kaip nurodoma puslapyje europa.eu, jei į galutinę paskirties vietą pavėluota atvykti 3 valandomis ar dar vėliau, keleiviai turi teisę į kompensaciją.
-
kai atstumas yra 1500 km arba mažiau – 250 eurų,
-
kai atstumas yra didesnis kaip 1500 km ES ir visi kiti skrydžiai nuo 1500 iki 3500 km – 400 eurų,
kai atstumas yra didesnis kaip 3500 km – 600 eurų.
Vadinasi, šiuo atveju kompensacijos negali būti teikiamos.