„Aš manau, kad mums reikėtų nustoti sekti įvykiams iš paskos, vien tik reaguoti ir kas jau visai nepriimtina – apgailestauti ar kažkuo skųstis. Tokia laikysena Europai niekuo nepadės. Europa turi užimti savo poziciją, tą savo poziciją aiškiai artikuliuoti. Ir aš manau, kad geriausias būdas susigrąžinti JAV norą bendradarbiauti, pasitikėjimą – siūlyti pozityvią darbotvarkę“, – žurnalistams Briuselyje sakė prezidentas.
„Kitaip tariant, net ir Arktikos ar Grenlandijos atžvilgiu, aš jau Davose sakiau tą patį – kodėl mes negalime pasiūlyti rūpintis šio regiono saugumu, rūpintis, kad šiame regione neįsiviešpatautų Rusijos ir Kinijos dominavimas? Kodėl mes negalime daryti to kartu? Kodėl mes turime eiti atskirai? Juk esame vienoje NATO ir tai turėtų būti mūsų bendra atsakomybė. Ir aš matau, kad pastarasis NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutes ir prezidento Donaldo Trumpo susitikimas kaip tik yra atsakas į šį momentą. Aš manau, kad prezidentui Donaldui Trumpui tokia žinia padarė gerą įspūdį“, – akcentavo G. Nausėda.
Kaip skelbta, po susitikimo su NATO vadovu Marku Rute JAV prezidentas D. Trumpas pareiškė, jog kitoms šalims nebetaikys importo muitų ginče dėl Grenlandijos.
ELTA primena, kad JAV prezidentas D. Trumpas praėjusį šeštadienį pažadėjo įvesti iki 25 proc. muitus Europos valstybėms, taip pat ir Danijai, kuriai priklauso Grenlandija, jei šios autonominės teritorijos kontrolė nebus perduota Jungtinėms Valstijoms. Jungtinė Karalystė, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija savaitgalį paskelbtame bendrame pareiškime jau sureagavo į šiuos grasinimus.
Savo ruožtu JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį įspėjo Europos valstybes dėl atsakomųjų muitų, kurie gali būti nustatyti, Grenlandijos kontrolę perimti siekiančiam D. Trumpui grasinant įvesti papildomus mokesčius.