Antroji pensijų pakopa per pastarąjį laikmetį buvo ne sykį reformuota. Kaip 2025 metais pastebėjo analizę atlikęs Lietuvos bankas, nuo 2004 metų ši pensijų sistemos dalis buvo nuolat keičiama – vien tik įmokų dydis keitėsi net trylika kartų per 20 metų.
Pavyzdžiui, iš pat pradžių gyventojams buvo leista pasirinkti: mokėti įmokas tik pirmos pakopos („Sodros“ pensijai) ar nukreipti dalį „Sodros“ įmokų į privačius pensijų fondus. Pervedamų į privačius fondus įmokų dalį tada buvo nuspręsta padidinti nuo 2,5 iki 5,5 proc., tačiau ekonominio nuosmukio metu 2009 metais ši dalis sumažinta iki 2 proc. ir atstatyta nebebuvo.
2014 metais atsirado galimybė ir patiems dalyviams prisidėti prie kaupimo, taip pat atsirado valstybės paskata, kuri tada siekė 1 proc. užpraėjusių metų vidutinio atlyginimo.
Nuo 2019 metų nebeliko galimybės „Sodros“ įmokas pervesti į fondus, įsigaliojo gyvenimo ciklo pensijų fondų sistema, kuri užtikrina, kad būtų kaupiama keičiant investicijų strategiją pagal dalyvio amžių, atsirado automatinis įtraukimas.
Na, o 2026 metais antra pakopa buvo dar kartą reformuota atsisakant ribojančių taisyklių, automatinio įtraukimo ir išplečiant apsisprendimo laisvę. Tekste aptariame, kuo antra pakopa šiuo metu skiriasi nuo trečios.
Įmokos
Standartiniu atveju kaupiantysis antroje pakopoje gali kas mėnesį įmokėti 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio. Tačiau apribojimų nėra – įmoką galima ir didinti.
Jeigu už darbuotoją įmokas nuspręs mokėti jo darbdavys, jis už papildomas įmokas gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.
Kaupiant trečioje pakopoje galima rinktis kokią nori įmoką, nebūtina jos mokėti reguliariai, taip pat kas mėnesį galima įmokėti vis skirtingą sumą arba tai daryti ne kas mėnesį.
Taip pat įmokas už darbuotoją trečioje pakopoje gali mokėti ir darbdavys. Kai kuriose įmonėse tai traktuojama kaip viena iš paskatų darbuotojams.
Valstybės paskata
Kaupiant antroje pakopoje valstybė prisideda 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų darbo užmokesčio siekiančia įmoka. Ji skiriama tol, kol darbuotojas pats moka įmokas, sustabdžius jas, paskata netaikoma. Tokiu atveju, jei žmogus pasirenka mokėti daugiau, valstybės paskata nedidėja.
Trečioje pakopoje valstybės paskata nėra taikoma.
Galimybė stabdyti įmokas
Antroje pakopoje įmokas galima stabdyti neribotą kiekį kartų, kiekvieną kartą po 12 mėnesių. Kol įmokų mokėjimas sustabdytas, valstybės įmokos nepervedamos.
Kaupiant trečioje pakopoje įmokas galima stabdyti bet kada ir kokiam norisi laikui.
Mokesčiai
Įstatymo numatyta, kad mokesčiai antroje pakopoje negali būti didesni nei 0,5 proc.
Trečioje pakopoje jie didesni ir įvairesni: taikomas valdymo mokestis (jis skirtingose bendrovėse siekia nuo 0,55 proc. iki 1 proc.), depozitoriumo mokestis (nuo 0,055 iki 0,20 proc.), taip pat dar gali būti kitų išlaidų (nuo 0,2 iki 0,75 proc.).
GPM lengvata
Antroje pakopoje gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos standartiniu atveju nėra, tačiau ja galima pasinaudoti, jei mokamos didesnės įmokos. Už papildomas įmokas žmogui per metus galima susigrąžinti iki 300 eurų.
Trečioje pakopoje GPM lengvata galioja iki 2035 metų, jei sutartys buvo sudarytos iki 2025 metų, tokiu atveju galima susigrąžinti iki 300 eurų per metus. Naujoms sutartims (2025 metais ir paskiau) lengvata negalioja.
Investicinė rizika
Antroje pakopoje kaupiama pagal gyvenimo ciklo fondų strategiją, tai reiškia, kad investuojama atsižvelgiant į žmogaus amžių: kuo asmuo jaunesnis, tuo daugiau investuojama į akcijas (rizikingesnė opcija), didėjant amžiui, investicijos tampa konservatyvesnės (daugiau skiriama obligacijoms). Žmogui jokių aktyvių veiksmų daryti nereikia, fondai priskiriami automatiškai, tačiau jis gali juos keisti.
Trečioje pakopoje žmogus turi rinktis jam priimtiną rizikos lygį. Pavyzdžiui, investuoti akcijų pensijų fonde (rizikingesniame), subalansuotame arba saugiame.
Atsiėmimas vienkartine išmoka iki pensinio amžiaus
Galima atsiimti dalį sumos – savo įmokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, jei iš antros pakopos išeinama 2026–2027 metais. Likę pinigai – „Sodros“ įmokos ir valstybės paskata – grįš į pirmą pakopą ir padidins „Sodros“ pensiją, nes už juos bus perkami papildomi apskaitos vienetai. Joks mokestis (nei GPM, nei kitas) nebus taikomas.
Taip pat kartą per gyvenimą bus galima atsiimti 25 proc. sukauptos sumos, tačiau ne daugiau, nei pats gyventojas įmokėjo. Tokiu atveju bus taikomas 3 proc. apmokestinimas nuo visos sumos.
Sergant sunkia liga, kuri įtraukta į specialų sąrašą, ištikus paliatyvios slaugos poreikiui arba netekus 70–100 proc. dalyvumo, žmogus galės bet kada gyvenime atsiimti visą sukauptą sumą be mokesčių ar apribojimų.
Likus 5 metams ar mažiau iki senatvės pensijos amžiaus, visą sukauptą sumą bus galima atsiimti asmenims, kurie sukaupė iki pusės privalomo anuiteto sumos (2026 metais minimalus anuitetas yra 16 785 eurai, vadinasi, pusė siekia apie 8392 eurus).
Kaupiant trečioje pakopoje galima atsiimti pinigus ir iki pensinio amžiaus, tačiau jei tai padaroma likus daugiau nei 5 metams iki jo, kapitalo prieaugiui taikomas GPM. Vadinasi, apmokestinamas tik skirtumas tarp įmokėtos ir sukauptos sumos.
Pagal nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigaliojusius pakeitimus, metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių dalis, neviršijanti 12 VDU dydžio sumos (apie 30,8 tūkst. eurų), apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.
„Jeigu tokios pajamos viršija 12 vidutinių darbo užmokesčių, viršijanti dalis įskaičiuojama į pagrindiniais pajamų mokesčio tarifais (20, 25 ir 32 proc.) apmokestinamas pajamas“, – „Delfi“ anksčiau sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė.
Taip pat verta žinoti, kad jei gyventojas naudojosi minėta GPM lengvata (atimdavo sumokėtas įmokas iš pajamų) ir pasiims pinigus anksčiau nei likus 5 metams iki pensijos, grąžinamos įmokos bus apmokestinamos 15 proc. tarifu. Jei lengvata nesinaudojo, grąžinamos įmokos neapmokestinamos.
Atsiėmimas vienkartine išmoka sulaukus pensinio amžiaus
Galima atsiimti vienkartinę išmoką, jei antroje pakopoje sukaupta iki minimalaus anuiteto sumos (2026 metais tai yra 16785 eurai). Taip pat galima atsiimti sukauptą turtą virš maksimalios anuiteto ribos (2026 metais 83 926 eurai).
Kitu atveju reikia įsigyti anuitetą, kuris užtikrina kasmėnesinę išmoką. Jis gali būti standartinis, standartinis su paveldėjimo galimybe arba atidėtasis.
Jei sulaukęs pensinio amžiaus žmogus kaupia toliau, jis gali atsiimti visus pinigus ištikus ligai ar slaugos poreikio atvejais.
Tie asmenys, kurie iki įsigaliojant šiems pakeitimams (t. y. iki 2025 metų gruodžio 31 dienos), savanoriškai sudarė pensijų anuiteto sutartį arba sudarė periodinių pensijų išmokų sutartį, aktuali ši informacija:
Trečioje pakopoje galima atsiimti visą sukauptą sumą vienu kartu, apribojimai netaikomi.
Paveldėjimo galimybės
Jei žmogus mirė tebekaupdamas antroje pakopoje, sukauptas turtas paveldimas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Jei asmuo mirė jau sudaręs išmokų sutartį ir pradėjęs jas gauti, paveldėjimas priklauso nuo pasirinkto anuiteto. Standartinio anuiteto atveju likusios lėšos nėra paveldimos, tačiau kasmėnesinės išmokos yra dosnesnės, lyginti su kitais anuitetais. Išmokos išlieka stabilios visą mokėjimo laiką.
Paveldimo standartinio anuiteto atveju paveldėtojams bus išmokėta vienkartinė išmoka už pensijų anuiteto gavėjui neišmokėtas išmokas iki 85–erių metų (nurodytas terminas galioja pensijų anuitetams įsigytiems nuo 2026 metų sausio 1 dienos). Išmokos taip pat stabilios.
Atidėto pensijų anuiteto atveju anuitetas įsigyjamas už dalį pensijų fonde sukauptos sumos, nurodoma „Sodros“ puslapyje.
Likusi suma išmokama periodinėmis išmokomis, kurias moka pensijų kaupimo bendrovė iki asmeniui sukaks 85 metai. „Sodra“ pradės pensijų anuiteto mokėjimą asmeniui sukakus 85 metus. Valstybė garantuoja, kad „Sodra“ pensijų anuiteto išmokas mokės kas mėnesį visą gyvenimą.
Periodinės išmokos, kurias moka pensijų kaupimo bendrovė, tokiu atveju gali tiek didėti, tiek mažėti, jos nebus vienodos. Tačiau pensijų anuitetas, kurį moka „Sodra“, bus stabilus, nors jo išmokos bus mažiausios, lyginti su kitais anuitetais.
Trečioje pakopoje visa vertė yra paveldima.