1 nuotr.
Dėl itin stiprios magnetinės audros šią savaitę net dvi naktis iš eilės Lietuvos gyventojai, pakėlę akis į dangų, galėjo pamatyti išskirtinius vaizdus – šiaurės pašvaistę. VSTT nuotr.
Gyventojai fiksavo švytinti dangų ir dalijosi iliustracijomis socialiniuose tinkluose. Ryškiausiai dangus įvairiose Lietuvos vietose žaižaravo naktį iš pirmadienio į antradienį ir iš antradienio į trečiadienį.
Nuo pirmadienio žemės magnetinis aktyvumas pasiekė aukštą lygį, o tai reiškia stiprią magnetinę audrą.
Galinga magnetinė audra padovanojo Lietuvai įspūdingus vaizdus. Įvairių regionų gyventojai galėjo danguje stebėti šiaurės pašvaistę.
Kaip „Vakaro žinioms” yra pasakojęs Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas, Šiaurės pašvaistė iš tiesų yra deguonies ir azoto švytėjimas, atsirandantis 200-500 km aukštyje virš Žemės paviršiaus.
Deguonies ir azoto atomus sužadina iš Saulės atlekiančios didelės energijos dalelės (protonai ir elektronai), kurias įgreitina retkarčiais Saulėje įvykstantys žybsniai.
„Šiaurės pašvaistė ryškiausiai matoma ties poliariniu ratu. Tai yra maždaug tarp 60 ir 70 laipsnių geografinėje platumoje tiek šiaurėje, tiek pietuose. Ties šiais regionais iš Saulės atlekiančios dalelės gali lengviausiai prasiskverbti arčiau Žemės paviršiaus ir sukelti Šiaurės pašvaistes. Arba Pietų pašvaistes – Pietų pusrutulyje. Tiesą sakant, poliarinėse srityse, pavyzdžiui, Norvegijoje ar Antarktidoje, pašvaistės matomos kone kiekvieną naktį”, – sakė specialistas.
Ir nors pašvaistės Lietuvoje buvo matomos ne kartą, ypač ryškios, kaip pastaruoju metu, pasitaiko gana retai. V.Dobrovolskas paaiškina, kad pašvaisčių dažnumas priklauso nuo Saulės aktyvumo, kuris savo ruožtu banguoja 11 metų periodu: „Paskutinis aktyvumo ciklas, kurio pikas buvo pasiektas 2014 m., buvo silpniausias nuo XX a. pradžios, todėl ir pašvaisčių nebuvo daug. Paskutinį kartą panašų į dabartinį aktyvumo lygį Saulė buvo pasiekusi 2001 m. ir tiesiog spėjo užsimiršti pašvaistės, matytos XX ir XXI a. sandūroje.
Pastaruoju metu tokie anksčiau Lietuvai neįprasti vaizdai vis dažnėja. Tad nespėjusiems užfiksuoti šiaurės pašvaistės, tokių galimybių artimiausiu metu dar bus. Saulės stebėjimų duomenys rodo, kad šiais metais vis dar bus labai daug šansų pamatyti Šiaurės pašvaistes Lietuvos padangėje. Artimiausias Saulės aktyvumo minimumas prognozuojamas 2035-2036 metais, kai pašvaistės taps retenybe. „Žinoma, paskui Saulės aktyvumas vėl ims didėti ir viskas kartosis”, – sako specialistas.
Kaip žinoti, kad danguje ieškoti išskirtinių vaizdų? Geomagnetinių audrų, kartu ir pašvaisčių matomumo, prognozės yra pateikiamos Europos kosmoso agentūros (ESA) ir JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) tinklalapiuose.
Taip pat prognozių santraukas galima rasti įvairiose kitose svetainėse, naudojančiose ESA arba NOAA duomenis (pvz., spaceweather.com).