Ketvirtadienį duotame interviu JAV televizijos kanalui „Fox News“ D.Trumpas suabejojo NATO patikimumu ir sumenkino sąjungininkų pajėgų vaidmenį JAV vadovaujamose karinėse operacijose.
„Aš visada sakiau: ar jie [NATO sąjungininkai] bus ten, jei kada nors jų prireiks? Tai yra tikrasis išbandymas. Aš tuo nesu tikras“, – sakė jis.
„Mums jų niekada nereikėjo. Mes iš jų niekada nieko neprašėme. Žinote, jie sakys, kad nusiuntė keletą karių į Afganistaną, ir jie tai padarė – jie liko šiek tiek atokiau, šiek tiek nuo fronto linijos“, – pridūrė jis.
„Mes sumokėjome krauju už šią sąjungą“
Penktadienį kalbėdamasis su „Reuters“, Romanas Polko, buvęs Lenkijos specialiųjų pajėgų vadas, tarnavęs NATO misijose Afganistane ir Irake, atsikirto JAV prezidentui, sakydamas, kad jis „peržengė raudoną liniją“ ir įžeidė karių, žuvusių kovoje kartu su JAV pajėgomis, atminimą.
„Mes sumokėjome krauju už šį aljansą. Mes iš tiesų paaukojome savo gyvybes“, – sakė R. Polko.
Jis pridūrė: „Mes girdėjome daug melo, už kurį prezidentas Trumpas neatsiprašė. Daugelis jo pareiškimų parodė jo egocentrizmą arba, pavyzdžiui, buvo susiję su jo siekiu gauti Nobelio premiją. Bet šiuo atveju, manau, prezidentas Trumpas peržengė tam tikrą raudoną liniją, nes mes praliejome kraują už šį aljansą.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lenkijos kariai Afganistane
Mes iš tiesų paaukojome savo gyvybes. Lenkijos specialiųjų pajėgų kariai prieš šią misiją parašė testamentus, bet jie sakė: „Ne, mes nevengsime savo pareigos, net jei turėsime mirti.“
R.Polko sakė, kad D.Trumpo komentarai buvo ypač skausmingi žuvusių karių ir veteranų šeimoms. „Labai sunku išgirsti tokius žodžius, kurie pirmiausia įžeidžia Afganistane žuvusių karių atminimą“, – sakė jis.
Lenkija „stovėjo petys petin“
D.Trumpo ketvirtadienio komentarai sukėlė kritikos bangą visoje Europoje, įskaitant Lenkiją, o oficialūs asmenys ėmė ginti sąjungininkų indėlį JAV vadovaujamose karinėse misijose.
Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas penktadienį sakė, kad „Lenkijos ginkluotosios pajėgos stovėjo petys petin su sąjungininkais, įskaitant misijas Afganistane ir Irake“.
KAM nuotr./Lietuvos spec. pajėgų kariai Afganistane
„Lenkijos karių auka niekada nebus pamiršta ir neturi būti sumenkinta“, – rašė W.Kosiniakas-Kamyszas savo įraše socialiniame tinkle „X“.
„Lenkija visada buvo, yra ir liks atsakinga ir patikima sąjungininkė, kuri, kai kyla grėsmė saugumui, stoja jo ginti“, – sakė jis, pridurdamas, kad Lenkijos kariai toliau dalyvauja NATO misijose ir operacijose.
„Mes praliejome kraują, prakaitą ir ašaras“
Didžiosios Britanijos veteranų ministras Alistairas Carnsas pavadino D.Trumpo teiginius „visiškai absurdiškais“.
„Mes kartu praliejome kraują, prakaitą ir ašaras. Ne visi grįžo namo“, – sakė jis vaizdo įraše, paskelbtame „X“.
Pagal NATO steigimo sutartį, nariai yra saistomi kolektyvinės gynybos sąlygos, 5 straipsnio, kuris traktuoja vieno nario puolimą kaip puolimą prieš visus. Ši nuostata buvo pritaikyta tik vieną kartą – po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių Jungtinėse Valstijose.
wikipedia.org/mjr. Joel Anderson/JAV armija nuotr./Slovakijos specialiųjų pajėgų kariai Afganistane
Po to JAV NATO sąjungininkės dislokavo karius ilgalaikėms misijoms Afganistane ir Irake, remdamos JAV vadovaujamą karą su terorizmu.
Lenkijos aukos
Beveik 33 000 Lenkijos karių ir gynybos ministerijos darbuotojų per beveik du dešimtmečius dalyvavo misijoje Afganistane. Per operaciją žuvo arba mirė 43 Lenkijos kariai ir vienas civilis darbuotojas, dirbęs paramediku.
Lenkijos kariai taip pat dalyvavo JAV vadovaujamoje operacijoje Irake, kur nuo 2003 iki 2008 m. tarnavo daugiau nei 15 000 karių. Misijos metu žuvo 22 kariai.
Aljanso nuostoliai
JAV karo departamento duomenimis, JAV Afganistane prarado apie 2460 karių. Britanija prarado 457 karius iš daugiau nei 150 000 dislokuotų.
„Scanpix“ nuotr./Afganistane žuvusių Jungtinės Karalystės karių laidotuvės
Taip pat žuvo daugiau nei 150 Kanados karių ir apie 90 Prancūzijos karių.
Tuo metu Danija, kuriai D.Trumpas daro spaudimą parduoti savo pusiau autonominę teritoriją Grenlandiją, prarado 44 karius – tai vienas didžiausių aukų rodiklių tarp NATO sąjungininkų, vertinant pagal šalies gyventojų skaičių.
NATO vienybės skilimas
Nuo grįžimo į pareigas 2025 m. sausį D.Trumpas ne kartą kritikavo Europos sąjungininkus, kaltindamas juos nepakankamu indėliu į NATO kolektyvinę gynybą.
Trumpo retorika dėl Grenlandijos, įskaitant jo ankstesnį atsisakymą atmesti karinės jėgos panaudojimą siekiant įsigyti mineralais turtingą Arkties salą, sukėlė baimę dėl galimo konflikto tarp JAV ir Danijos – NATO sąjungininkių.
Tačiau trečiadienį Pasaulio ekonomikos forume Davose D.Trumpas pareiškė, kad jis užsitikrino susitarimo dėl Grenlandijos pagrindus ir kad karinės jėgos panaudojimas nėra svarstomas.