Abiejų šalių vadovai su pirmosiomis poniomis uždegs žvakes prie simbolinių 1863–1864 m. sukilėlių kapų bei Varšuvos citadelėje prie Egzekucijos vartų dalyvaus iškilmingoje ceremonijoje, sakys kalbas. Vėliau valstybių vadovai apsilankys Lenkijos istorijos muziejuje.
Be to, G. Nausėda su K. Nawrockiu ir pirmosiomis poniomis dalyvaus paminklo Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui atidengimo ceremonijoje Markuose, šalia Varšuvos.
Kaip nurodė Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje, memorialinė kompozicija įrengta netoli istorinės vietos – Raudonojo dvaro, kuriame 1910–1911 m. veikė privati ligoninė, kurioje M. K. Čiurlionis gydėsi ir mirė.
Šis pastatas iki šiol laikomas viena svarbiausių menininko atminties vietų Lenkijoje.
Memorialinę kompoziciją sudaro tautodailininko Antano Vaškio sukurti stogastulpis ir koplytstulpis bei informacinė lenta su M. K. Čiurlionio citata ir gyvenimo metų įrašu.
Šį meninį sprendinį pasiūlė ir jo įrengimu rūpinosi Kultūros paveldo departamentas. Projekto įgyvendinimą koordinuojant ir derinant sprendinius su vietos institucijomis, svarbų vaidmenį atliko Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje bei ambasada Lenkijoje.
ELTA primena, kad minint 160-ąsias 1863–1864 m. sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią metines, 2023 m. Seimas prezidento iniciatyva paskelbė Sausio 22-ąją – 1863–1864 m. sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią pradžios dieną – atmintina data.
Sukilimas, kuriuo siekta atkurti Lenkijos ir Lietuvos Valstybę, Lenkijos Karalystėje prasidėjo 1863 m. sausio 22-ąją. Po kelių dienų Lietuvos provincijų komitetas prie sukilimo pakvietė prisidėti buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių gyventojus. Į kovą už laisvę, lygybę ir nepriklausomybę įsitraukė įvairių luomų atstovai – bajorai, valstiečiai, miestiečiai ir dvasininkai.