„Kas liečia aprūpinimą policijos pareigūnų kariniu standartu, apmokymu naudoti tam tikra ginkluote, tai tikrai šiandien mes dar stringame ir turime, kur tobulėti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Paulauskas.
Policijos generalinis komisaras, kalbėdamas pareigūnų ginkluotę, tvirtino, kad trūksta ir senų rusiškų automatų „Kalašnikov“, nes didžioji jų dalis, buvo perduota Ukrainai kaip parama.
Anot A. Paulausko, atsižvelgiant į šią situaciją, policija jau kreipėsi į valdžios institucijas dėl modernios ginkluotės įsigijimo, tačiau kol kas teigiamo atsakymo nesulaukė.
„Poreikiai nuo 2023 metų pradžios jau buvo pateikti dėl karinio standarto, tai yra įsigyti modernią vakarietišką ginkluotę, kurią galėtų naudoti policijos pareigūnai. Deja, šiandien kol kas jie (poreikiai – ELTA) nebuvo patenkinti“, – aiškino policijos generalinis komisaras.
Lietuvoje pastaraisiais metais priimti sprendimai stiprinti ne tik kariuomenės, bet ir statutinių pareigūnų ginkluotę. Pernai buvo baigtas pasieniečių aprūpinimas NATO standartus atitinkančia ginkluote.
Teigia, kad žmonės jautriai reaguoja į dronus
LRT radijo kalbintas policijos generalinis komisaras A. Paulauskas taip pat pastebi, kad padažnėjus su dronais susijusiems incidentams, žmonės jautriau reaguoja į šias skraidykles, dažniau apie jas praneša policijai. Visgi, anot A. Paulausko, dažnu atveju į tokius pranešimus reaguojantys pareigūnai pažeidimų nenustato.
„Po tų kelių dronų įskridimų į Lietuvą jautriai reaguojame, žmonės susijautrino. Iš esmės dronais skraidyti neuždrausta. (…) Kiekvienas dronų turėtojas gali droną pasikelti, jei tai nėra draudžiama zona, tačiau iš karto sulaukiame visos eilės skambučių iš žmonių, kurie mato tuos skrendančius dronus ir į tai reaguoja labai jautriai“, – LRT radijui ketvirtadienį pasakojo A. Paulauskas.
Jis pripažino, kad padažnėję žmonių pranešimai apie matomus skraidančius dronus tampa papildomu krūviu policijos pareigūnams. Pasak A. Paulausko, norint tokiais atvejais įvertinti situacijos grėsmingumą, tenka sugaišti laiko, ieškant paties drono, aiškinantis, kas tą skraidyklę valdė. Dažniausiai, anot policijos generalinio komisaro, tokiais atvejais pažeidimai nėra nustatomi.
„Tai tikrai yra papildomas krūvis policijos pareigūnams: siunčiame policijos ekipažus tam, kad įsitikintume, ar tai leidžiama, ar draudžiama, tikrai ne visą laiką pavyksta ir tuos dronus pamatyti, nustatyti savininkus. Dažnu atveju čia net ir pažeidimo nėra, čia yra legalūs, normalūs dronai, kurie naudojami kasdieninėje veikloje“, – aiškino A. Paulauskas.
Pasak jo, policija ieško įvairių būdų iš anksto sužinoti legalių dronų skraidymo vietas, kryptis, jog vėliau į dalį iškvietimų galima būtų tiesiog nereaguoti.
ELTA primena, kad šią vasarą Lietuvos oro erdvę buvo pažeidę du dronai, įskridę iš Baltarusijos, vienas jų turėjo sprogmenų.
Tuo metu rugsėjį Lenkijos oro erdvę pažeidė apie 20 Rusijos dronų, o į Estijos erdvę buvo įskridę trys rusiški naikintuvai.
Reaguojant į šiuos incidentus, NATO inicijavo „Eastern Sentry“ operaciją siekdama sustiprinti rytinio flango gynybą. Misijoje dalyvauja įvairūs sąjungininkai, įskaitant Daniją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę ir Vokietiją.