JAV prezidentas ketvirtadienį Šveicarijos kurorte Davose kartu su kitais steigėjais pasirašė savo įkurtos Taikos tarybos, kurią pavadino tarptautinių konfliktų sprendimo institucija, chartiją.
Ne viena šalis ją pasirašyti atsisakė, motyvuodamos abejonėmis dėl naujojo organo sudėties ir įgaliojimų, taip pat nerimaudamos dėl siekio šia taryba pakeisti Jungtines Tautas (JT).
Viena iš garsiai reiškusių abejones buvo Belgija, kuri Taikos tarybos steigimo chartijos Davose nepasirašė.
Visgi, Baltųjų rūmų ketvirtadienį paskelbtame chartijos signatarų sąraše atsirado ir Belgijos vardas. Į tai platformoje „X“ sureagavo šalies užsienio reikalų ministras.
„Belgija Taikos tarybos chartijos NEPASIRAŠĖ. Šis pranešimas yra neteisingas. Norime bendro ir koordinuoto Europos atsako“, – rašė Maxime’as Prévot.
„Kaip ir daugelis Europos šalių, turime abejonių dėl šio pasiūlymo“, – pridūrė jis.
„TVP World“ teigimu, neatskleistas šaltinis JAV žiniasklaidai pranešė, kad Belgija iš pradžių sutiko pasirašyti, bet paskutinę akimirką atsisakė. Tačiau šią informaciją iškart paneigė Belgijos užsienio reikalų ministerija.
„Belgija niekada neketino pasirašyti šios chartijos. Mes informavome amerikiečius diskusijų partnerius apie priežastis, dėl kurių negalėjome pasirašyti chartijos jos dabartine forma“, – JAV naujienų portalui „CBS News“ sakė ministerijos atstovai.
Šaltinis Belgijos vyriausybėje šalies naujienų portalui „VRT News“ teigė, kad Baltieji rūmai sumaišė Belgiją su Baltarusija.
Kaip skelbta, nors Taikos taryba iš pradžių buvo sukurta Gazos Ruožo atstatymo priežiūrai, iš jos įstatų nepanašu, kad tarybos vaidmuo apsiribos tik šia palestiniečių teritorija, o nariai už nuolatinę narystę turės sumokėti iki 1 mlrd. JAV dolerių.
Dalyvauti jos veikloje jau sutiko Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas, Albanija, Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Vengrija, Kazachstanas, Marokas ir Vietnamas.
Abejones dėl šios tarybos išreiškė svarbios JAV sąjungininkės, įskaitant Prancūziją ir Jungtinę Karalystę.
Londonas pareiškė susirūpinimą dėl sprendimo į tarybą pakviesti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kurio pajėgos 2022 m. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Tuo metu Paryžius pažymėjo, kad dabartinė chartija yra nesuderinama su jo tarptautiniais įsipareigojimais, ypač su naryste JT.