Straipsnis parengtas, remiantis tarptautinės statistikos ir rinkos duomenų platformos „Statista“ duomenimis, tarptautinio žiniasklaidos projekto „Pulsas“, kuriame dalyvauja ir „Delfi“, partnerių – Austrijos dienraščio „Der Standart“, Italijos naujienų portalo „Il Sole 24 Ore“, tarptautinės žiniasklaidos priemonės „Voxeurop“ ir Kroatijos naujienų portalo „H-Alter“ – informacija, taip pat Jungtinės Karalystės visuomeninio transliuotojo BBC publikacija.
Europos valstybės yra pasirinkusios skirtingus modelius
Vienos Europos šalys taiko privalomąją karo tarnybą ir kartu turi profesionalią kariuomenę. Tai reiškia, kad dalis karių yra šauktiniai, atliekantys nustatytos trukmės tarnybą, o kita dalis – savanoriškai pasirinkę karo tarnybą kaip profesiją.
Kitos valstybės turi tik profesionalias kariuomenes, kuriose visi kariai yra savanoriai ir tarnyba yra jų nuolatinis darbas. Tokiose šalyse nėra teisinės pareigos piliečiams atlikti karo tarnybą.
Dar kitos šalys taiko mišrų modelį – turi profesionalią kariuomenę, tačiau papildomai kviečia gyventojus savanoriškai atlikti karo tarnybą. Šiuo atveju tarnyba nėra privaloma, tačiau valstybė sudaro sąlygas ir skatina piliečius prisidėti prie šalies gynybos.
Pavyzdžiui, Lietuva turi ir profesionalią kariuomenę, ir taiko privalomąją karo tarnybą, ir kviečia gyventojus atlikti savanorišką nenuolatinę karo tarnybą.
Kuriose Europos valstybėse galioja privalomoji karo tarnyba?
Privalomoji karo tarnyba Europoje šiuo metu galioja 11 valstybių. Jei įtraukiama ir Turkija – NATO narė, turinti teritoriją Europoje ir taikanti privalomąją tarnybą, – tuomet iš viso susidaro 12 valstybių.
Dalyje šių šalių privaloma karo tarnyba galioja be pertraukų nuo Šaltojo karo laikų, kitose ji buvo panaikinta ir vėliau atkurta dėl pasikeitusios saugumo situacijos.
Privalomoji karo tarnyba nebuvo panaikinta Austrijoje, Estijoje, Suomijoje, Graikijoje, Kipre, Danijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Norvegija nuo 2015 m., o Danija nuo 2025-ųjų privalomąją karo tarnybą taiko tiek vyrams, tiek moterims. Austrijoje svarstoma privalomąją karo tarnybą ilginti. Šiuo metu ji trunka 6 mėnesius.
Pastarąjį dešimtmetį privalomąją karo tarnybą atkūrė Lietuva, Švedija ir Latvija. Lietuva tai padarė 2015 m. ir tapo pirmąja ES valstybe, sugrąžinusia šią prievolę. Po Lietuvos 2017 m. tai padarė ir Švedija, o 2023 m. – Latvija. Visos trys šalys yra tiek ES, tiek NATO narės.
Tarp šių 11 privalomąją karo tarnybą taikančių Europos valstybių ir ES, ir NATO priklauso Estija, Suomija, Graikija, Danija, Lietuva, Švedija ir Latvija, tik ES – Austrija ir Kipras, tik NATO – Norvegija. Šveicarija nepriklauso nė vienam blokui.
2025 m. spalį Kroatijos parlamentas pritarė sprendimui nuo 2026 m. atnaujinti privalomąją karo tarnybą. Pagal patvirtintą modelį 19–29 metų amžiaus vyrai bus kviečiami į 2 mėnesių trukmės bazinius karinius mokymus. Privaloma karo tarnyba Kroatijoje buvo sustabdyta 2008 m.
Nato narės, kurios netaiko privalomosios karo tarnybos, bet turi profesionalias kariuomenes
Didžioji dalis ES ir NATO valstybių šiuo metu privalomosios karo tarnybos netaiko ir remiasi profesionaliomis ginkluotosiomis pajėgomis. Tarp jų yra Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Belgija, Italija, Ispanija, Portugalija, Nyderlandai, Čekija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Liuksemburgas, Albanija, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Malta, Airija.
Jungtinė Karalystė išsiskiria tuo, kad yra viena iš dviejų Europos NATO valstybių, kartu su Prancūzija turinčių branduolinį arsenalą, ir tuo, kad leidžia asmenims nuo 16 metų stoti į kariuomenę, gavus tėvų ar globėjų sutikimą.
Islandija profesionalios kariuomenės neturi – dalį jos gynybos funkcijų atlieka pakrančių apsauga.
Kai kurios šalys kviečia atlikti savanorišką karo tarnybą
Dalis Europos valstybių, atsisakiusių privalomosios karo tarnybos, gyventojus kviečia atlikti savanorišką karo tarnybą. Dar 2025 m. gruodį Belgijos gynybos ministerija išsiuntė laiškus 17-mečiams, kviesdama juos tapti savanoriais ir siūlydama maždaug 2 tūkst. eurų siekiantį mėnesinį atlyginimą. Savanoriškos karinės tarnybos programa, kuri turėtų būti pradėta įgyvendinti nuo 2026 m., siekiama padidinti kariuomenės rezervistų skaičių nuo maždaug 6 iki 20 tūkst.
Nyderlandai, siekdami sustiprinti savo profesionalias ginkluotąsias pajėgas, savanorišką karo tarnybą pradėjo taikyti 2023 m.
Lenkija, turinti vieną iš didžiausių kariuomenių NATO, 2024 m. pradėjo vieno mėnesio savanoriškus bazinius karinius mokymus. Dar praėjusiais metais šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paskelbė planus pradėti didelio masto karinius mokymus visiems suaugusiems vyrams.
„Kalbame apie būtinybę turėti pusės milijono asmenų kariuomenę Lenkijoje, įskaitant rezervistus“, – teigė jis.
2020 m. Bulgarija įvedė šešių mėnesių trukmės savanorišką karo tarnybą piliečiams iki 40 metų, o Rumunija panašią programą planuoja pradėti 2026-aisiais.
Prancūzija, kuri privalomąją karo tarnybą panaikino 2002 m., šiuo metu turi apie 200 tūkst. karių ir dar 47 tūkst. rezervistų. 2025 m. lapkritį Prancūzijoje paskelbta nauja programa, kuri pakeis prieš tai buvusią, numato savanorių integravimą į ginkluotųjų pajėgų struktūras – jauni vyrai ir moterys bus kviečiami dalyvauti dešimties mėnesių trukmės apmokamuose kariniuose mokymuose. Programa palaipsniui bus pradėta nuo 2026 m. vasaros ir bus skirta 18–25 metų jaunuoliams, kurie gaus ne mažesnį nei 800 eurų mėnesinį atlyginimą. Iki 2035 m. planuojama parengti 42 500 savanorių.
Vokietija privalomąją karo tarnybą panaikino 2011 m., tačiau 2025-aisiais šalies parlamentas nubalsavo už savanoriškos karo tarnybos įvedimą. Vokietijos valdžia neatmeta galimybės ateityje svarstyti ir privalomosios karo tarnybos atkūrimą, jei saugumo padėtis blogėtų arba būtų per mažai savanorių.
Pagal naująjį įstatymą visi 18 metų sulaukę vyrai turės užpildyti specialią anketą, kurioje klausiama, ar jie nori ir gali stoti į ginkluotąsias pajėgas, o nuo 2027 m. liepos mėnesio jiems bus privaloma atlikti medicininę apžiūrą. Karo atveju kariuomenė galėtų remtis šiais duomenimis, atrinkdama gyventojus gynybai. Planuojama, kad iki 2035 m. Vokietijos ginkluotosios pajėgos bus išplėstos nuo dabartinių maždaug 183 tūkst. aktyvių karių iki 260 tūkst., taip pat numatoma į sistemą įtraukti apie 200 tūkst. rezervistų.