Tauragiškis neslepia džiaugsmo sugrįžus namo pas šeimą ir galimybe skirti šiek tiek laiko poilsiui ir buvimui artimųjų rate. Antroje ralio pusėje lenktynininkas ne kartą sakė, jog jau norėtų namo, o šis Dakaras jam prailgo, nes buvo sudėtingi greičio ruožai, kurie pareikalavo nemažai energijos.
„Kiekvienas Dakaras palieka savo pėdsaką. Šiais metais buvo sudėtingi greičio ruožai, akmenuotos ir dėl to galėjome prisidaryti daug techninių reikalų, bet su komanda nutarėme, kad pirmomis dienomis pasižiūrėsime, kaip kas bus ir vėliau važiuosim kaip mums reikia.
Pirma savaitė praėjo puikiai ir turėjome atitrūkimą nuo konkurentų, buvo užtikrintumas, nesijaučiau per daug suvaržytas. Kartais būna, jog sekundės skaičiuojasi iki pat finišo, kaip man buvo 2023 metais – iki paskutinio greičio ruožo buvau lyderis ir jame man nusisuko kardanas ir pirma vieta pabėgo. Su šturmanu galvojome, kad nenutiktų ta pati istorija, bet šį kartą padarėme geresnę istoriją“, – šypsojosi sportininkas.
Gamyklinėse komandose ne visada varžybos vyksta taip, kaip nori lenktynininkas. Reikia atsižvelgti ir į bendrą komandos strategiją, kur visiems yra numatytas tam tikras vaidmuo. Kartu su R. Baciuška „Defender Rally“ komandai atstovavo Dakaro lenktynių legenda Stephane’as Peterhanselis bei amerikietė Sara Price. Kuris iš jų buvo numatomas kaip nugalėtojas? Lietuvio teigimu, pirmoje ralio pusėje jie galėjo tai išsiaiškinti patys.
„Komanda strategiją pradėjo dėlioti po poilsio dienos – pirmą savaitę važiavome kaip kas norėjo. Kiekvienas lenktynininkas yra skirtingas ir važiuoja kitaip: agresyviau, švelniau, saugiau. Pirmą savaitę komanda nedavė nurodymų, ar aš turiu būti pirmas, ar Sara, ar Stephane’as.
Strategavome likus trims dienoms iki finišo. Stephane’as ir Sara vežė man dalis, turėjo važiuoti paskui mane ir tai yra gamyklinės komandos pliusai, nes vis tiek kam nors nutinka techninės problemos, bet jie vėliau padeda kam nors pasiekti rezultato“, – atskleidė R. Baciuška.
Jam vieninteliam iš komandos ralio metu nekilo jokių didesnių techninių problemų trasoje, nereikėjo stoti remontuoti automobilio vietoje, todėl jis labai dėkingas komandos mechanikams, kurie prie technikos dirbo iki išnaktų, kartais pamiegoję vos porą valandų, o po pergalės net ir verkė.
Visgi, lietuvis sako nesureikšminęs to, kad atsargines dalis trasoje jam vežė Misteriu Dakaru pramintas lenktynininkas. Visas dėmesys – sėkmingam finišui.
„Ar Misteris Dakaras, ar jaunas lenktynininkas – Dakare visi esame vienodi. Aišku, pagarba, bet ar aš jam būčiau vežęs dalis, ar jis man – tai yra komandos struktūra, nurodymai. Dirbama dėl bendro rezultato“, – sakė R. Baciuška.
Nors vieni sakė, kad „Stock“ kategorija Rokui yra laiptelis žemyn, kiti minėjo, jog tai vieta išmokti būti kantriu ir nuraminti savo norą lėkti, nes kitaip automobilis gali neatlaikyti. Panašu, jog greitam lietuviui visgi pavyko susivaldyti, tačiau lenktynininkas teigia, kad prireikė nemažai pastangų.
„Esu išprotėjęs žmogus gerąja prasme. Taip, „Stock“ kategorijoje mūsų nebuvo daug, bet konkurencija didelė ir ateityje bus tik didesnė. Įsivaizduokite, nusiperkate mašiną iš salono, tai ten panaši mašina, šiek tiek patobulinta, bet su ja baigti Dakarą tikrai yra reikalų. T1+ automobilių yra didesni ratai, geresnis pravažumas, tu gali lėkti per akmenis greičiau, o čia – turi saugoti techniką, nes jei paspausi agresyviau, tai gali išlūžti silpnesnės dalys.
Aš save nuteikiau taip: „Rokai, kiek matai – tiek spaudi, jeigu nematai – nusimesk gazą.“ Tu nežinai, kas yra už kopos ar kalnelio, tai geriau pravažiuoti ramiau. Aš pats savęs klausiu, iš kur tas kantrumas“, – juokėsi lenktynininkas.
Sportininkas itin dėkojo visiems lietuviams už palaikymą ir sakė, jog matyti Lietuvos vėliavą, išskleistą dykumose – glosto širdį. Visgi, sugrįžusį lenktynininką dar oro uoste suerzino vienas žurnalistų klausimas apie jo ir Vaidoto Žalos santykius, tuomet į jį R. Baciuška nusprendė neatsakyti. Dabar paaiškino – kodėl.
„Mes su Vaidotu nesam priešai. Ten klausimas buvo, apie tai, kad Vaidotas aplenkė. Tai čia pasigilinti į tam tikrus dalykus reikia, buvo nekompetentingas klausimas ir nebuvo noro į jį atsakyti. Mes nesame konkurentai, gerai sutariame, pašnekame, ne kartą esame susitikę ir privačiau“, – teigė R. Baciuška.
Lietuvis tapo pirmuoju lenktynininku Dakaro ralio istorijoje, kuris laimėjo bent vieną greičio ruožą keturiose skirtingose kategorijose. Tiesa, kol kas sportininkas koncentruojasi į pasaulio čempionatą ir neatskleidžia, kurioje klasėje jį išvysime kitame Dakare.
„Dabar koncentruojamės į pasaulio čempionatą, kovo mėnesį turime antrą etapą Portugalijoje, po to – Argentinoje, Maroke ir Abu Dabyje. Mano sutartis su komanda yra tokia, kad lekiame visą pasaulio čempionatą, tai bus dar gražesnių vaizdų. O dėl Dakaro – kaip Dievas duos, žiūrime, kalbame ir niekada negali žinoti, su kokia technika mane išvysite“, – šyptelėjo R. Baciuška.