„Auksą reikėtų traktuoti kaip draudimo priemonę, kaip tam tikrą rezervą“, – sako bendrovės „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius.
„Yra keletas faktorių, kurie galėtų pakirsti pasitikėjimą auksu ir kitais metalais“, – perspėja „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.
Auksas – nuo relikto prie turto garantijos?
Verslininkas Ž. Leškevičius sako, kad investuotojų norą pastaruosius penkerius metus pirkti auksą galima paaiškinti trimis pagrindinėmis aplinkybėmis arba iššūkiais žmonijai.
„Visų pirma, COVID 19 pandemija, ir iš to sekantis didžiulis pinigų spausdinimas, infliacija. Tada: karai ir visos kitos grėsmės. Karas Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose, Sirija, Izraelis, Gaza, dabar Irano neramumai (…). Ir dėl to auksas yra įsigyjamas.
Ir trečias dalykas: tradicinio turto perėjimas į naują sampratą“, – konferencijoje „Mano investicija“ kalbėjo auksu prekiaujančios bendrovės vadovas.
Jo vertinimu, tradiciniai aktyvai – nekilnojamasis turtas, akcijos, obligacijos – nuolat patiria riziką dėl mokesčių korekcijų, sistemos (centrinių bankų) sprendimų. Ir jeigu anksčiau investuotojai žiūrėjo į maksimalią grąžą, dabar – į turto išsaugojimą.
„Modelis pereina į tai, kas gali išlaikyti ilgalaikę vertę ir kas yra turtas, kai kažkokios sistemos patiria šoką ir neveikia: kas išlaiko vertę keičiantis politinei santvarkai, nepriklauso nuo vienos valstybės ar institucijos kontrolės, taip pat neturi bankroto rizikos?“, – trečiąją aplinkybę komentuoja Ž. Leškevičius.
Aukso kaina 2026 metų sausio 21 dieną pasiekė apie 4865 JAV dolerius už Trojos unziją (oz) (~ 31 gramą). Eurais: apie 4150 eurų už unciją arba 132 eurai už gramą:
„Investuotojai nežiūri dabar į turtą kaip į tą dalyką, kas turėtų nešti kuo greičiau maksimalią grąžą, bet dabar vyrauja požiūris, kad pirmiausia reikia išgyventi, o tik paskui uždirbti. Ir šioje vietoje auksas tapo stabilumo garantu“, – sako jis.
Investuotojas pabrėžia, kad niekas nėra apsaugotas nuo stringančių logistikos grandinių ir dėl to kylančių kainų parduotuvėse, taip pat nesame apdrausti nuo prieštaringų politinių sprendimų ar šokinėjančio valiutos kurso.
Indėlius, obligacijas, akcijas jis vadina „pažadu“, tai yra, kontraktu su komerciniu ar centriniu banku, arba valstybe apskritai.
„Jeigu turite akciją, tai taip pat yra pažadas, kad verslas veiks sėkmingai, kad rinka bus atvira, kad verslas nebus veikiamas politinių sprendimų. Todėl investuotojai pradėjo suprasti, kad dalis turto yra tik skaičiai ekranuose“, – sako investuotojas.
Anot jo, tie „skaičiai ekranuose“ veikia tol, kol funkcionuoja infrastruktūra, bankinė, teisinė, politinė ir kitokios sistemos. Todėl investuotojams ir kyla klausimas, kas išlieka turtu, kai sistema nustoja veikti.
„Turtas, kuris yra už politikos ribų, yra auksas, todėl aukso ir kitų tauriųjų metalų kainos šuoliai aiškiai sutampa su geopolitiniais sukrėtimais centrinių bankų veiksmais, karais, sankcijomis, infliacijos šokais ir rekordiniu pinigų spausdinimu“, – sako jis.
Anot verslininko, auksas vertintinas kaip draudimo priemonė, rezervas. Jis atkreipia dėmesį, kad tą puikiai supranta patys centriniai bankai, šiuo metu ypač aktyviai perkantys auksą.
„Nori išsaugoti turimus nacionalinius rezervus ir juos laikyti pas save saugyklose ir kad tie rezervai būtų atsparūs visoms negandoms, kurios dabar ateina į pasaulį (…)
Apibrėžtumo, aiškumo artimiausioje ateityje yra kur kas mažiau ir dėl to visa rinka, pasikartosiu, brangiau įkainoja tą turtą, kuris yra už politikos ribų“, – apibendrino jis.
Pasak verslininko, susiformavo nauja turto samprata – jis turi būti ne tik pelningas, jis turi būti atsparus sankcijoms.
Ar aukso karštinė tapo burbulu?
„Swedbank“ investavimo strategas V. Šimkus neseniai komentavo, kad nuo 2025 metais auksas pabrango 70 proc. ir paskatino itin didelį mažmeninių investuotojų susidomėjimą.
Anot jo, prie aukso kainos augimo prisidėjo tai, kad 2022 metais – įšaldžius Rusijos tarptautinius rezervus doleriais ir eurais, – Kinija ir dalis kitų šalių pradėjo galvoti apie rezervų diversifikaciją.
„Kadangi auksas yra viena iš nedaugelio turto klasių, kurią dėl jos fiziškumo sunku sankcionuoti, centriniai bankai pradėjo aktyviai supirkinėti auksą. Iš pradžių tai turėjo minimalų poveikį kainoms, tačiau pradėjus mažėti palūkanoms, auksas tapo vis patrauklesniu tiek tarp institucinių, tiek tarp mažmeninių investuotojų“, – pranešime gruodžio pabaigoje teigė V. Šimkus.
O sumaišties atnešė esą ir „chaotiška JAV prekybos politika, atakos prieš Federalinio rezervo nepriklausomumą ir stipriai susvyravęs pasitikėjimas JAV doleriu“.
Tačiau: istorija rodanti, kad po tokio svaiginančio augimo ateina korekcijos laikotarpis. „Swedbank“ investavimo strategas remiasi Tarptautinių atsiskaitymų banko (BIS – Bank of International Settlements) pozicija, kad yra burbulo požymių, pavyzdžiui, itin išaugę mažmeninių investuotojų srautai.
V. Šimkaus teigimu, yra keletas veiksnių, kurie galėtų pakirsti pasitikėjimą auksu ir kitais metalais. Tarp jų yra šie:
-
centriniai bankai galėtų nuspręsti, jog kaina jau yra per aušta ir pristabdyti ateities įsigijimus,
-
paradoksalu, bet jei sugrįžtų infliacija ir centriniai bankai vėl pradėtų didinti palūkanas, tauriųjų metalų kainos sureaguotų neigiamai,
-
geopolitinės situacijos normalizavimasis sumažintų norą draustis nuo ekstremalių rizikų ir sumažintų aukso paklausą.
Kita vertus, esama ir svarių argumentų, kodėl aukso kainos gali likti aukštos, sako V. Šimkus.
„Auksui tenkanti globali turto dalis nėra didelė, įvairūs įverčiai rodo, kad auksui tenka tik 1–5 proc. pasaulio investicinių portfelių. Auksas yra santykinai nedidelė ir mažiau likvidi turto klasė.
Pasaulinių akcijų ir obligacijų rinkų vertė kartu sudėjus viršija 250 trilijonų dolerių, viso per istoriją iškasto aukso vertė yra apie 10 kartų mažesnė“, – komentuoja ekspertas.
Be to, realiai prekiaujama tik nedidelė jo dalimi – daug aukso sunaudota juvelyrikoje, pramonėje ar yra užrakinta centrinių bankų saugyklose.
„Jei investuotojai ir toliau norės plačiau diversifikuoti portfelius ir ieškos saugumo nuo ekstremalių rizikų pirkdami auksą ar kitus tauriuosius metalus, jų kaina dar turi potencialo augti“, – sako V. Šimkus.
Prognozės – kaina gali padvigubėti
Ž. Leškevičiaus teigimu, yra prognozių, jog šiemet aukso kaina pasieks 5500 dolerių už Trojos unciją (apie 31 g).
„Apie artimiausias perspektyvas kalbant, tai tokie bankai, kaip „J.P. Morgan“, UBS ar Vokietijos bankas (turimas omenyje „Deutsche Bank“ – red.) prognozuoja, kad per 2026 metų aukso uncijos kaina turėtų siekti nuo 5000 iki 5500 JAV dolerių už vieną unciją.
Žiūrint į tolesnes perspektyvas – 2027 metus ar tolesnius – tai prognozuojama, kad aukso kaina gali pasiekti ir 7000, ar net 10000 JAV dolerių už viena unciją“, – sakė Ž. Leškevičius.
Leidinys „Fortune“ cituoja rinkos veteraną „Yardeni Research“ prezidentą Edą Yardenį, manantį, kad auksas 2026 metais krypsta į 5000 JAV dolerių kainą, o šio dešimtmečio pabaigoje gali pasiekti ir 10000 JAV dolerių už unciją.
Iliustracijai pateikiame pernai gruodžio pradžioje įvairių komercinių bankų skelbtus bazinius ir „bulių“ scenarijus aukso kaina 2026 metais – dalis tų prognozių jau viršytos šių metų sausį (raudona linija rodo šių dienų kainą):
V. Šimkus sako, kad staigus tauriųjų metalų brangimas didina riziką, jog bus matyti ir ryškių kainų kritimų.
Jis prognozuoja, jog centrinių bankų noras diversifikuoti rezervus ir investuotojų siekis draustis nuo infliacijos bei politinių rizikų dar gali stiprėti, tad aukso rinka ir šiemet liks dėmesio centre.
Pateikta informacija nėra rekomendacija investuoti į konkrečias finansines priemones. Imantis investavimo sprendimų svarbu įsivertinti finansinę riziką, taikomus paslaugų mokesčius bei kitas aplinkybes. Aukso atveju reikia atsižvelgti ir papildomus veiksnius: galimas klastotes, vagystės pavojų investuojant į fizinį auksą.