Paspaudus šaltukui vandens telkiniai pasidengia vis stipresne ledo danga. Kartu su tuo daugėja ir išbandančių tokias ekstremalias žiemos pramogas kaip žiemos maudynės.
Panėrimas į eketę – ne grūdinimasis
Visgi šeimos gydytojas Valerijus Morozovas konstatavo: sugalvojus tą padaryti vieną ar du kartus nereikėtų įsivaizduoti, kad taip yra grūdinamasi.
„Su grūdinimusi viskas yra gerai, jei to neįsivaizduojame kaip vienos vietos mirkymo eketėje, nes tai nieko bendro su grūdinimusi neturi. Tai yra, kaip ir sakėte, madinga, atrakcija, tai yra fainas „reels‘as“, „selfiukas“ ar dar kažkas, ką patalpini.
Bet tai, kad tu vieną ar net du kartus per žiemą įšokai į eketę, tai yra panašu į tai, kai tavo vaikas vieną kartą per savaitę eina į baseiną ir jūs įsivaizduojate, kad tai yra pakankamas sportas, fizinis aktyvumas ir grūdinimasis. Nė velnio. Grūdinimasis yra nuolatinis, nepertraukiamas, palaipsniui didinamas nuolatinis lengvo streso organizmui sukėlimas“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ eteryje.
tv3.lt koliažas)” class=”articlePhoto”> 
Nuo ko reiktų pradėti? Pasak gydytojo, geriausias pirmas žingsnis – pasivaikščiojimas lauke. „Pats geriausias būdas grūdintis – kiekvieną dieną fizinis aktyvumas lauke palengva didinant apimtis, laiką ir apkrovas. Lietuvoje tam yra kuo puikiausias oras – vieną dieną gausi vėjo, kitą – saulės, trečią – lietaus. Paskui, žiūrėk, viduryje birželio gali ir kokia šalna užeiti.
Tai jeigu eini kas rytą į darbą vis greitesniu ir greitesniu tempu, pavyzdžiui, aš nueinu 6–7 km iki darbo, tai kuo puikiausiai tinka. O jeigu norėsi paskui kažką pamirkyti vandenyje, SPA procedūrų, prašom: ar tu eisi braidyti per rasą, žiemą atitinkamai – sniegą ir ledukus, ar eisi įbristi į Nerį, Vilnelę ar Nemėžį – jeigu norėsi, viskas tinka. Bet jeigu tu vasario mėnesį „reels‘ui“ įšoksi į eketę, tai bus darbo kolegoms urologams, ginekologams ir pan.“ – konstatavo V. Morozovas.
Kada gresia tapti urologo pacientu
Paklaustas, kiek daug reikšmės vis tik nusprendus nerti į eketę turi nusiteikimas, gydytojas patvirtino, kad tai labai svarbus aspektas.
„Viskam reikia nusiteikimo – fiziniam aktyvumui, dietai, mesti rūkyti, nevartoti alkoholio. Jeigu tu sėdi, nieko nedarai ir svajoji, kaip suvalgyčiau keturis čeburekus, nieko gero nebus, nes kažkada palūši. O jeigu ir ne, visą laiką būsi nelaimingas. Jeigu svajoji apie tai, kaip dabar sėdėtum minkštame fotelyje ir gertum kavytę, žiūrėtum kokį nors serialą, o tau reikia lįsti į tą eketę, tai ne…
Yra ta informacinio lauko teorija, kuri sako (…), kad pagal tai, ką spinduliuoji, tas prie tavęs ir „limpa“. Jeigu esi nepatenkintas, piktas ir lauki, kada tave kas nors apgaus, tave pagaliau kažkas ir apgaus. Jeigu tu esi tikras, laimingas, kad, žiūrėk, tuoj aš čia viską laimėsiu, žiūrėk, ir laimi kažką loterijoje.
Tai jeigu tu nelaimingas lipi į eketę žinodamas, kad, viskas, persišaldysiu, bus blogai sąnariams, lytiniams organams, „pareis“ inkstai, tai kažkas tikrai „pareis“. Tad vienareikšmiškai turi būti nusiteikimas bet kokiam veiksmui, kas susiję su sveikata.“
Šaltas vanduo kenkia sąnariams?
Perklaustas, ar taip grūdinantis išties galima stipriai pakenkti sąnariams, gydytojas įvardijo vieną pagrindinių sąlygų, kodėl gali taip nutikti.
„Šiaip ne, bet jeigu nesame pripratę, mūsų sąnariai negauna pakankamai lengvos apkrovos (jeigu tu sveri 120 kg ir nori bėgioti, tai čia nėra sveika apkrova). Bet jeigu ištisai esi aktyvus ir sąnariukai įprato, žiūrėk, ir pašalti, ir fiziškai padirbėti, tai periodiškai kažkoks šaltas vandenukas nekenks.
Bet su amžiumi visi tampame barometrais ir turbūt nemaža dalis net jau mūsų amžiaus, o gal ir vyresnio, gali pasakyti, kad, žiūrėk, per šaltį kažkaip kiek pasuka, paskausta, po fizinio darbo nebe taip gerai, tai ir rodo, kad didelių temperatūros svyravimų gal ir nereikia“, – patarė V. Morozovas.