Tai būtų unikalus sprendimas NATO kontekste – bendras mokymo ir pratybų poligonas, skirtas Aljanso rytinio flango apsaugai“, – pranešime teigia G. Nausėda.
Kaip pranešė Prezidentūra, susitikimo metu G. Nausėda taip pat iškėlė idėją dėl bendros Suvalkų ir Lazdijų laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įsteigimo. Lietuvos prezidento teigimu, ji paskatintų pasienio regionų ekonomikos augimą, užimtumą ir veiktų kaip ekonominiai vartai prieigai prie dviejų rinkų.
Pasak G. Nausėdos, tai būtų akstinas galimiems bendriems gynybos pramonės projektams, taip pat suteiktų platesnes galimybes pritraukti Europos Sąjungos (ES) finansavimą tokiose srityse kaip aukštos pridėtinės vertės gamybos pramonės šakos, elektronika, gyvybės mokslai, dirbtinis intelektas ir duomenų centrai, paslaugos bei kiti sektoriai.
Susitikimo metu abiejų valstybių vadovai aptarė Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą gynybos bei saugumo srityje, transatlantinius santykius bei paramą Ukrainai.
„Mūsų pagrindinis prioritetas šiandien – kuo greičiau didinti realius karinius pajėgumus. Tik jie gali atgrasyti Rusiją. Turime didinti paramą Ukrainai, kuri kovoja už savo nepriklausomybę ir visos Europos saugumą“, – sakė Lietuvos vadovas.
Tuo metu pirmoji ponia Diana Nausėdienė Varšuvoje susitiko su Lenkijos pirmąja ponia Marta Nawrocka. Susitikime aptartos abiejų šalių bendradarbiavimo galimybės plėtojant ir stiprinant įvairius kultūros, švietimo, socialinius, sveikatinimo projektus, taip pat veikla tarptautiniuose formatuose ir organizacijose.
Prezidentas G. Nausėda su pirmąja ponia D. Nausėdiene šeštadienį lankosi Varšuvoje, kur dalyvauja 163-ųjų Sausio sukilimo metinių renginiuose.
ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Markose pristatė M. K. Čiurlionio memorialą
G. Nausėda su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu šeštadienį netoli Varšuvos esančiame Markų mieste iškilmingos ceremonijos metu pristatė Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui skirtą memorialinę kompoziciją.
„Džiaugiuosi galėdamas jus pasveikinti ypatinga proga ir ypatingoje vietoje. Netoliese Pustelninko Raudonajame dvare paskutinius gyvenimo metus praleido žymus Lietuvos menininkas M. K. Čiurlionis. Simboliška, kad nuo šiol kiekvieną praeivį čia pasitiks lietuviški koplytstulpis ir stogastulpis“, – šeštadienį, kreipdamasis į ceremonijoje susirinkusius žmones, sakė G. Nausėda.
Savo ruožtu Lenkijos prezidentas K. Nawrockis teigė, kad M. K. Čiurlionio asmenybė įkūnija lietuvių ir lenkų tautų bendrą paveldą.
„Labai džiaugiuosi, kad šioje vietoje lankysis šio krašto gyventojai, taip pat atvažiuos turistai ir jie pamatys Vidurio Europos istorijos dvasią, kuri čia yra įamžinta“, – kalbėjo Lenkijos vadovas.
Memorialinė kompozicija įrengta netoli istorinės vietos – Raudonojo dvaro, kuriame 1910–1911 m. veikė privati ligoninė, joje M. K. Čiurlionis gydėsi ir mirė.
Memorialą sudaro koplytstulpis ir stogastulpis, kurie kartu atliepia M. K. Čiurlionio kūrybą ir yra lietuviškos kryždirbystės tradicijos pavyzdys, taip pat informacinė lenta su menininko citata ir gyvenimo metų įrašu.
Objekto projektą sukūrė Lietuvos architektai Gediminas Antanas Sakalis ir Vaidotas Paliulionis bei tautodailininkas Antanas Vaškys.
Kompoziciją M. K. Čiurlioniui atminti pasiūlė ir jo įrengimu rūpinosi Kultūros paveldo departamentas. Projekto įgyvendinimą koordinuojant ir derinant sprendinius su vietos institucijomis, svarbų vaidmenį atliko Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje bei ambasada Lenkijoje.
„Šis naujas memorialinis objektas įprasmina ir jo atminimą Markose, ir taip pat 150-ąsias gimimo metines“, – žurnalistams šeštadienį komentavo Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj.
A. Kočegarovos-Maj teigimu, 150-osios M. K. Čiurlionio gimimo metinės Lenkijoje pernai buvo minimos itin aktyviai, iš viso čia vyko daugiau nei 50 renginių, skirtų menininkui ir jo kūrybai atminti.
„Turėjome Čiurlionio fotografijų parodas, mokslinę konferenciją, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertą ir dar vienas laukia jau už kelių dienų. Būta ir, pavyzdžiui, Čiurlionio šiuolaikinių interpretacijų, kaip Čiurlionio muzikinių kūrinių aranžuotės kariljonui, kurios visus metus skambėjo Gdanske“, – komentavo ji.
ELTA primena, kad siekiant pažymėti M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Seimas 2025 m. buvo paskelbęs šio kompozitoriaus, dailininko metais.
M. K. Čiurlionis per dešimtmetį trukusį kūrybos kelią sukūrė apie 400 muzikos kūrinių, nutapė daugiau nei 300 paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje.
Tarp žinomiausių M. K. Čiurlionio muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, iš dailės darbų – monumentaliosios kompozicijos „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, muzikinės tapybos kūriniai „Piramidžių sonata“, „Žalčio sonata“, „Jūros sonata“, „Saulės sonata“ ir kitos sonatos, fugos ir preliudai.