Išskyrė, kam racionalu atsiimti pinigus
Paklausta, kurioms visuomenės grupėms atsiimti pinigus iš II pensijų pakopos būtų racionaliausias sprendimas, o kurioms galbūt kiek kritinis, žiūrint į ateities perspektyvą, prof. dr. D. Kolmatsui išskyrė žmones, kurie serga tam tikromis ligomis arba savo ateities nebesieja su Lietuva, o visi likusieji, kuri ketina gyventi ir pensinio amžiaus sulaukti Lietuvoje, pašnekovės manymu, turėtų likti pensijų kaupimo sistemos dalimi:
„Yra žmonių, kurie serga kažkokiomis ligomis ir tas įstatymo pakeitimas, kuris leidžia esant kažkokiai kritinei ligai žmogui pasinaudoti tomis lėšomis, yra tikrai svarbus, nes žmogui reikia gyventi čia ir dabar, jis kartais net nežino, ar jam pavyks sulaukti to pensinio amžiaus.
Yra dalis žmonių, kurie yra emigravę ir nebesieja savo ateities su Lietuva. Tad turbūt natūralu, kad jie tam tikra savo dalimi, kurią įmokėjo, nori disponuoti ir ją panaudoti kitoje šalyje, galbūt irgi investuodami į savo ateitį ir kaupdami ten.
Bet visi likę žmonės, kurie gyvens čia, turėtų likti tos sistemos dalimi, o ypač kritiška yra jauniems žmonėms, kurie dabar turi patį didžiausią laikotarpį kaupti, investuoti, kai puikiausiai atsiskleidžia sudėtinių palūkanų efektas, ir, kaip matėme, jie irgi linkę daryti tuos pakankamai skubotus sprendimus, negalvodami apie tai, kas jų laukia po 40 metų.“
Mitas, kad pensijų fondai neuždirba
Prof. dr. D. Kolmatsui teigė, kad pats pavojingiausias mitas, kalbant apie II pensijų kaupimo pakopą, yra tai, kad pensijų fondai neuždirba: „Prisijungus prie „Sodros“ asmeninės paskyros, matosi gaunami duomenys iš pensijų kaupimo bendrovės, kiek tu įmokėjai, kiek buvo skatinamos valstybės įmokos. Visą tą sumą gali išsidetalizuoti ir matyti, kokia dalis grįš „Sodrai“.
O „Sodrai“ grįžta gana didelė dalis – apie 30–40 proc. įmokėtų įmokų, kur yra dideli žmonių atlyginimai – apie 15–16 proc. Bet pinigų jau yra tūkstančiais, kuriuos grąžini į „Sodros“ sistemą ir žmogus, žiūrėdamas visą savo išklotinę, kur kartais grąža kelis kartus lenkia jo įmokėtą sumą, vis tiek sako“ „tai čia niekas nieko neuždirba, atiduokit pinigus“.
Realiai tai yra galimybė žmogui mokytis investavimo, kad iš tiesų tos sudėtinės palūkanos veikia, kad net mažiau įmokėjęs dienos pabaigoje gali turėti kelis kartus didesnę sumą nieko nedarydamas, tiesiog sėdėdamas ir laukdamas savo pensijos.“
Pasiteiravus apie tikslesnius skaičius, prof. dr. D. Kolmatsui sakė, kad skaičiuojama, jog iš II pensijų kaupimo pakopos vidutiniškai žmogaus senatvės pensija turėtų didėti apie 15 proc.:
„Jeigu iš „Sodros“ jis gali tikėtis tarp 30–40 proc., dar apie 15, kartais iki 20 proc., jeigu yra jaunas žmogus, labai anksti pradėjo kaupti, o kartais 10 proc., jeigu jis pradėjo kaupti vėliau. Bet čia aš kalbu apie 10 proc. nuo jo buvusio atlyginimo. O, jeigu aš skaičiuočiau proporciją nuo jo pensijos, tai gali būti ir ketvirtadalis, ir trečdalis pensijos gali būti paveikta vien tik dėl to, kad jis nutraukė kaupimą, lyginant „Sodros“ dalį ir prognozuojamą išmoką, kurią jis gali gauti iš II pakopos.“
Visuomenė – fragmentuota
Prakalbus apie dabartinės visuomenės finansinį raštingumą, prof. dr. D. Kolmatsui sakė, kad mūsų visuomenė yra labai fragmentuota:
„Tikrai didėja visuomenės dalis, kuri yra finansiškai raštinga, iš apklausų matome, kad nuolat daugėja žmonių, kurie planuoja savo ateitį, kurie turi finansinį planą. Per 10 metų tokių žmonių išaugo iki ketvirtadalio. Bet vėlgi, tas planas dažniausiai būna trumpalaikis, neapima ilgesnio negu dešimties metų laikotarpio. Tai čia dar irgi reikia mokytis.
O visa likusi dalis ne tik kad neplanuoja, bet ir klausimas, kiek turi tų žinių, nes rodo, kad investicijos į akcijas nuo viso mūsų turto sudaro tik 2 proc., kai išsivysčiusiose pasaulio šalyse tas procentas yra keliaženklis ir gali siekti daugiau nei pusę ir netgi 70 proc. viso finansinio turto.“
Vadina saugiausiu mechanizmu
Paklausta, kad galbūt čia ir sprendimas, ką daryti su atsiimtais pinigais – t. y., juos investuoti, pašnekovė teigė, kad pensijų fondai ir buvo sukurti dėl to, kad pačiam nereikėtų to daryti savarankiškai, jeigu trūksta žinių ir patirties:
„Tam yra sudėliota visa paskatų sistema, yra valstybės skatinamosios įmokos, kurios irgi labai didina grąžą, kurią tu gausi. Nes šiaip vidutinė grąža, pavyzdžiui, akcijų, pensijų fondų nuo įsisteigimo siekė daugiau kaip 9 proc. Jeigu įvertinsime dar ir valstybės paskatą, ta grąža jau netgi siekia apie 12–13 proc. Tai yra tikrai didžiulė paskata.
Yra reguliuojami mokesčiai, kad nepermokėtum per daug – pensijų fondų dalyviai moka ne daugiau kaip pusę procento mokesčių. Yra valstybės priežiūra, investicijų išskaldymas, kad nebūtų taip, jog nusipirkai vieną butą ar namą, kuriam kažkas atsitiks, namas sugrius ir visos tavo investicijos nuplauks. Yra investicijų diversifikacija, valstybės priežiūra, reguliavimas.
Nėra taip paprasta. Žmonės mokosi ilgus metus, kad išmoktų investavimo pagrindų. Jūs irgi rengiate konferencijas kiekvienus metus, kad būtų didinamas finansinis raštingumas. Bet pensijų fondai yra pats paprasčiausias, saugiausias mechanizmas kiekvieno žmogaus gerovei ir ateičiai.“
Įvardijo tris dalykus, ką reikėjo daryti kitaip
Kalbėdama apie prognozes, kokį poveikį šalies ekonomikai gali turėti tai, jeigu daugelis nuspręstų atsiimti sukauptus pinigus iš II pensijų pakopos, prof. dr. D. Kolmatsui sakė, kad, nepaisant kalbų jog viskas bus gerai, po pavasario gali ateiti tam tikra duobė:
„Nes ne paslaptis, kad tam tikrose srityse matysime infliacinis šuolius, žmonių įlieti pinigai tikrai kels kainas ir tą poveikį jausime visi.“
Paklausta, ko trūksta šiai reformai, kad būtų galima išvengti duobės, nepadaryti klaidų, pašnekovė įvardijo keletą dalykų.
Pirmiausia, jos manymu, neturėjo būti suteiktas leidimas visiems atsiimti lėšas iš pensijų fondų, ir tokia galimybė galėjo būti suteikta tik išimtiniais atvejais, kaip ir buvo nusprendęs Konstitucinis Teismas.
Antra – automatinis žmonių įtraukimas: „Galbūt reikėjo jo nebetaikyti, nes tai irgi keldavo aistras. Ir be automatinio įtraukimo turėjome per milijoną žmonių, kurie įsitraukė ir investavo patys į II pensijų pakopos fondus.“
Ir trečias dalykas, kurį išskyrė, – anuitetų išmokos: „Turbūt reikėjo dar kartą pergalvoti anuitetų išmokų frazę, kuri tikrai kelia labai daug aistrų ir čia turbūt kyla daugiausia abejonių, kaip aš gausiu tas išmokas, ar jas gausiu, per kiek laiko. Tad šiuos dalykus turbūt reikėjo pareguliuoti, nesuteikiant tokios visapusiškos laisvės, kaip Estijoje, atsiimti tuos pinigus.“
Klausimas, į kurį žmogus sau turėtų atsakyti
Prof. dr. D. Kolmatsui teigimu, prieš nuspręsdamas atsiimti pinigus iš II pensijų pakopos, žmogus sau turėtų atsakyti į pagrindinį klausimą – ar žinau, iš ko išgyvensiu ateityje?
„Nes žmonės negalvoja ir neskaičiuoja, yra padaryta gausybė tyrimų, yra daugybė rekomendacijų, kaip tai galima susidėlioti ir paskaičiuoti.
Aš vadovaujuosi labai paprasta taisykle: išėjusi į pensiją aš turiu būti sukaupus 10 metinių atlyginimų savo pensijų fondų sąskaitose. Ir tai nėra tik II pakopa, nes II pakopa yra tik nedidelė dalis santaupų. Tai yra ir III pakopa, jeigu reikia – ir papildomos investicijos. Žmonės nori gyventi kokybiškai, nori baigti karjerą ir taip toliau, todėl svarbu atsakyti, iš ko išgyvensiu.
Nes pensijų fondų lėšos vis dėlto yra skirtos ilgalaikiam kaupimui, ilgalaikiam investavimui. Ir, jeigu aš jas atsiimsiu ar kažkur kitur panaudosiu, ar tikrai sugebėsiu gauti geresnę grąžą, negu mano minėta, už savo investicijas?“ – kalbėjo Prof. dr. D. Kolmatsui.
Paklausta, ar būtų protinga žmogui, atsiėmus pinigus iš II pakopos, bent dalį jų nukreipti į III pensijų pakopą, pašnekovė teigė, kad vienareikšmiškai taip ir reikėtų pasielgti:
„Mes, dirbdami su klientais, klausiame, kokią dalį ketina palikti tolesniam taupymui ir investavimui, ir matome, kad žmonės tikrai labai aktyviai renkasi ir III pakopą, ir toje pačioje II pakopoje bus galima pradėti kaupti iš naujo. Turbūt nemaža dalis klientų taip ir padarys, atsiėmę lėšas.
Bet, skaičiuojant ekonomiškai, skaičiavome ir mano, kaip būtų, jeigu išsiimčiau lėšas iš II pakopos ir tą dalį atiduočiau „Sodrai“, ir toliau kaupčiau tokiu pačiu tempu III pakopoje, tai iki pensijos atstatyti tos dalies, kurią atidaviau „Sodrai“, laiko nepakaktų.“
Visą pokalbį su prof. dr. D. Kolmatsui galite peržiūrėti straipsnio viršuje esančiame konferencijos „Mano investicija“ laidos vaizdo įraše.