Dar visai neseniai ilgalaikiai orų modeliai rodė, kad vasaris Lietuvoje gali būti švelnesnis nei įprastai. Tačiau naujausi skaičiavimai keičia kryptį – šilumos signalas silpnėja, o kai kurie meteorologiniai scenarijai vis dažniau leidžia kalbėti apie vėlyvą žiemos sugrįžimą, didesnius šalčius ir ilgesnį speigą.

Meteorologai pabrėžia, kad šiuo metu prognozės yra ypač nestabilios: mėnesio tendencijos koreguojamos beveik kas kelias dienas, o vasario vaizdas nebėra toks „ramus“, kaip atrodė sausio pradžioje.

Prognozės apsivertė: vasario „šiluma“ tirpsta modeliuose

Ilgalaikiai klimato modeliai, tokie kaip CFS, sausio pradžioje siūlė gana aiškų signalą: vasarį Lietuvoje gali būti 1–2 laipsniais šilčiau nei daugiametis vidurkis (1991–2020 m.). Tačiau per pastarąsias savaites šis scenarijus buvo perrašytas.

Dabar dalis modelių pereina į vadinamąjį neutralų variantą, kai temperatūra prognozuojama artimesnė normai, o kai kuriuose ansambliuose vis dažniau pasirodo ir žemiau normos besisukantys scenarijai.

Meteorologiniu požiūriu tai svarbu: staigūs pokyčiai mėnesinėse prognozėse dažniausiai reiškia, kad keičiasi didelio masto atmosferos cirkuliacija.

Atmosfera siunčia signalą: daugiau aukšto slėgio – daugiau šalto oro rizikos

Vienas ryškiausių signalų – dažnesnės aukšto slėgio sistemų (anticiklonų) užuominos virš Šiaurės Atlanto ir šiaurinės Europos.

Iš pirmo žvilgsnio anticiklonas daugeliui asocijuojasi su gražiu oru, tačiau žiemą jis gali reikšti ir kitą dalyką: sustingusią oro masę, sausą šaltį ir ilgai trunkantį speigą.

Kai anticiklonas „užsiblokuoja“ tinkamoje vietoje, jis gali:

  • nukreipti ciklonus piečiau,
  • atverti kelią šaltam žemyniniam orui,
  • sustiprinti naktinius šalčius,
  • prailginti sniego laikymąsi.

Dėl to vėlyvos žiemos pabaigos scenarijus šiuo metu atrodo vis realesnis.

Žiema Lietuvoje užsitęsŽiema Lietuvoje užsitęs

i

Poliarinis sūkurys gali tapti „raktu“: nuo jo priklausys šalčio protrūkiai

Dar vienas svarbus veiksnys – poliarinis sūkurys. Tai didžiulis šalto oro „katilas“ virš Arkties, kurio būklė žiemą daro didelę įtaką orams Europoje.

Meteorologai stebi, kad poliarinis sūkurys modeliuose dabar rodo didesnes svyravimo tendencijas. Jei jis:

  • susilpnėja,
  • suskyla,
  • arba patiria trikdžių stratosferoje,

tuomet didėja tikimybė, kad šaltas oras iš Arkties gali būti „išstumtas“ į pietus – ir tada Europą (taip pat Baltijos regioną) gali pasiekti staigūs šalčio protrūkiai.

Būtent todėl vasaris šiuo metu laikomas mėnesiu, kuriame vienas modelių paleidimas gali parodyti švelnumą, o kitas – visiškai priešingą speigo scenarijų.

Vasaris Lietuvoje gali tapti tikru žiemos „epilogu“

Nors konkrečių datų ir temperatūrų prognozuoti mėnesio į priekį kol kas neįmanoma, meteorologiniai signalai leidžia daryti išvadą: žiema dar nepasakė paskutinio žodžio.

Jeigu susiformuos vadinamasis „blokavimo“ modelis, Baltijos šalys gali patekti į zoną, kur:

  • kelias dienas ar net savaitę išsilaiko stabilus speigas,
  • naktimis šaltis stiprėja,
  • o sniegas nedingsta net dienomis.

Tokie vėlyvi žiemos epizodai nėra retenybė – istorijoje pasitaikė metų, kai tikras šaltis smogė būtent vasarį ar net kovą.

Kodėl prognozė „anuliuojama“? Mėnesio modeliai rodo tendenciją, o ne detales

Svarbu suprasti vieną dalyką: kai kalbama apie mėnesio prognozes, tai nėra tiksli orų prognozė, kur galima nuspėti konkrečią dieną ar savaitgalį.

Tokie modeliai labiau atsako į klausimą:

  • ar mėnuo bus linkęs į šiltesnį,
  • ar į šaltesnį,
  • ar artimą daugiametei normai.

Todėl dabartinis „apsivertimas“ nereiškia, kad vasaris būtinai bus ekstremalus. Tai reiškia tik tai, kad šiltesnio vasario scenarijus nebeatrodo toks tvirtas, o rizika šaltesniems epizodams – didėja.

Sausio 29 dienos prognozėSausio 29 dienos prognozė

i

Ką tai reiškia gyventojams: verta pasiruošti „antram žiemos raundui“

Kol orų modeliai svyruoja, meteorologai rekomenduoja laikytis paprastos taisyklės: vasaris gali būti klastingas, todėl geriau pasiruošti scenarijui, kad:

  • speigas gali sugrįžti net po kelių šiltesnių dienų,
  • sniegas ir plikledis išliks ilgiau,
  • gali padidėti rizika keliuose (ypač rytais ir vakarais),
  • padidės šildymo poreikis.

Žiema neretai pateikia staigmenų būtent paskutinėje fazėje, todėl artimiausiomis savaitėmis orų situaciją teks stebėti ypač atidžiai.