D. Trumpui nenusileidžiant dėl Grenlandijos, vieni Europos lyderiai griežčiau kritikuoja JAV prezidento užmačias, kiti – bando diplomatiškai išsisukti tiesiog pasakydami, kad gerbia tarptautinę teisę. Tačiau nuo aštresnių kalbų apie suverenios teritorijos užsigeidusį D. Trumpą jie susilaiko.
Prie pastarųjų galima būtų priskirti ir Lietuvos bei kaimyninės Lenkijos aukščiausios valdžios atstovai. Nors Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad „Lietuvos pozicija dėl Grenlandijos konkreti ir aiški: Lietuva solidarizuojasi su Danija ir remia Danijos teritorinį vientisumą“.
Lenkija taip pat buvo viena tų, kurios nesiuntė savo karių į Grenlandiją, nors, kaip skelbė vietos spauda, premjeras Donaldas Tuskas tokią galimybę svarstė, tačiau jį atkalbėjo gynybos ministras. Lenkijai demonstruoti priešiškumą JAV prezidento administracijai gana sudėtinga, mat ji visais būdais bando įtikinti Vašingtoną išlaikyti savo karinę bazę ir kontingentą jos teritorijoje. Neabejojama, kad apie tai buvo kalbėta ir Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio vizito į Vašingtoną metu praėjusiais metais.
Reikia išlaikyti santūrumą
JAV gyvenantis lenkų žurnalistas Tomaszas Grzywaczewskis interviu „Delfi“ teigė, kad tokioms šalims kaip Lenkija, Lietuva, tenka nelengva užduotis laviruoti tarp įsipareigojimų Europos partneriams ir nenoro gadintis santykius su JAV. O tai daryti nėra labai paprasta.
„Mūsų interesas yra geri santykiai su Šiaurės valstybėmis, tam, kad bendrai užtikrintume šiaurinio NATO flango saugumą. Tuo tarpu konfliktas dėl Grenlandijos stato mus prieš sunkų pasirinkimą. Man atrodo, kad kol kas mes turėtume išlaikyti tam tikrą santūrumą.
Neturėtume statyti vežimo prieš arklį. Aišku, turime išsakyti, kad remiame NATO solidarumą, bet išsišokti nevertėtų. Man atrodo, kad šiuo atveju Lenkijos vyriausybė labai gerai sužaidė. Lenkijos valdžios reakcija, kaip ir Lietuvos, buvo labai atsargi. Net Donaldo Tusko vyriausybė, kuri žinoma yra bendrai kritiška Donaldo Trumpo ir tos Amerikos administracijos atžvilgiu, išsaugojo santūrumą“, – apie savo šalies reakciją kalėjo T. Grzywaczewskis.
Lenkija taip pat neišsiuntė savo karių į Grenlandiją. Kas buvo sukritikuota daugelio D. Tusko šalininkų. Jam buvo priekaištaujama, kad kalba apie solidarumą, o kai Danijai prireikė pagalbos, jis nieko nepadarė, tad nereikėtų tikėtis Rusijos agresijos atveju, kad danai padės lenkams.
„Tuo tarpu, aš manau, kad premjero sprendimas buvo teisingas. Ypač, kad, ta misija Grenlandijoje baigėsi po 48 valandų. Tai reiškia, tai žaidimas nebuvo vertas rizikos tuo momentu. Nereikėjo kažkokios demonstracijos, kuri iš tikrųjų pasirodė esanti tuščia. Todėl manau, kad Lenkijos vyriausybės sprendimas buvo geras“, – vertino žurnalistas.
Gali sugriauti vienybę
„Delfi“ projekto „Saugu“ ekspertas Liudas Dapkus „Delfi“ teigė, kad Lietuvos ir kitų mažų žmonių pasirinkimas kiek panašus į ruletę: galima rinktis arba juodą, arba raudoną spalvą.
„Vis dar tikima senąja patogia pasaulio tvarka – liekame su Europos partneriais ir jos lyderyste. Jei dėl to kyla rimtų abejonių, pripažįstama, kad JT ir kitų tarptautinių organizacijų tėra iškamšos, o saugumą (gal) užtikrins naujoji imperinė galia – reikia skubėti į naują klubą“, – tikino jis.
Pasak L. Dapkaus, Davoso epizodas tėra laikinas Baltųjų rūmų stabtelėjimas, nes jų poreikiai yra tie patys, o Europos ryžtingumas – tradiciškai trumpas ir, deja, pagrįstas tik skambiais pareiškimu.
„Gali susiklostyti paradoksali padėtis, kai Europos vienybę vis dėlto suskaldys ne V. Putinas, bet D. Trumpas, kuris mūsų žemynu yra seniai nusiteikęs ir tai deklaruoja kiekviena proga“, – liūdną prognozę dėstė ekspertas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktore Margarita Šešelgytė „Delfi“ teigė, Grenlandijos klausimas iš tiesų pakenkė JAV ir Europos santykiams ir tai atstatyti gali būti sudėtinga, jei iš viso įmanoma.
„Gali būti taip, kad vertybėmis, kultūra susietų santykių tarp Europos ir JAV mes jau niekada ir nematysime. Matysime galbūt pragmatišką tam tikrą bendradarbiavimą. Jeigu ateis į administracijos poziciją koks nors labiau subalansuotas žmogus ar prognozuojamas, gal viskas ir sugrįš nors ir ne į tą pačią upę, bet bendradarbiavimas išliks. Nes kol kas ta priklausomybė yra abipusė. Nėra taip, kad tiktai Europa yra pažeidžiama. Tai vadinasi interesas yra abiejose pusėse“, – teigė profesorė.
JAV trauksis, bet ne visiškai
Vertindamas JAV prezidento D. Trumpo požiūrį į mažesnes Europos valstybes, T. Grzywaczewskis atkreipė dėmesį, kad JAV Nacionalinėje saugumo strategijoje, kuri sukėlė labai daug kontroversijų, „kitame krepšelyje atsirado Vidurio Europos valstybės“.
„Reiškia, mes esame suvokiami visgi kitaip nei Vakarų Europos valstybės. Vokiečiai, Prancūzija, net Didžioji Britanija, kurių atžvilgiu šios administracijos santykis yra labai kritiškas. Kalbant tiesiai, Baltuosiuose rūmuose jie nepakenčia vokiečių ir prancūzų. Laiko juos tiesiog išlaikytiniais, kurie per dešimtmečius statė savo ekonomikas Amerikos mokesčių mokėtojo sąskaita, kuris finansavo saugumą visos tarptautinės sistemos, paremtos globalizuota laisva prekyba.
Mano manymu, į mūsų regioną žvilgsnis yra kitoks, reiškia mes esame suvokiami kaip valstybės, ypatingai Lenkija dėl mūsų dydžio, kurios turi reikšmę. Manau, kad, Lietuvos, Latvijos, Estijos pozicija sunkesnė būtent dėl valstybių dydžio“, – kalbėjo jis.
Lenkija turi dinamiškai besivystančią ekonomiką, išleidžia labai daug gynybai, ir žurnalisto nuomone, yra lūkestis, tam tikras pateiktas amerikiečių pasiūlymas Vidurio Europos valstybėms, visų pirma Lenkijai, kad mes prisiimtume atsakomybę už šio regiono saugumą.
„Todėl, pavyzdžiui, „Heritage Foundation“ ataskaitoje prieš Navrockio ir Trumpo susitikimą buvo įrašas, rekomendacija, kad Lenkija turėtų galiausiai apglėbti oro gynybos skėčiu Lietuvą. Kad Lenkija turėtų tapti jau ne tik NATO pagalbos gavėja, bet turėtų tą pagalbą siūlyti, užtikrinti valstybėms regione.
Taigi amerikiečiai žiūri į tai taip, kad jei mes būsime faktiškai pajėgūs būti tam tikru, gal ne saugumo garantu, bet būsime pajėgūs patys apsiginti, tai amerikiečiai yra linkę išlaikyti savo karinį buvimą, ir iki tam tikro laipsnio ateis su pagalba konflikto atveju. Bet tai priklauso nuo to, ar mes būsime pirmoje eilėje patys sau pajėgūs padėti. Manau, kad tai yra pasiūlymas, kuris buvo mums pateiktas. Klausimas, kiek mes turėsime potencialo tam, kad iš tikrųjų sau tą saugumą garantuotume. Tačiau tokie laikai, kada tiesiog amerikiečiai ant balto žirgo atjoja ir mus gelbsti, negrįžtamai praėjo“, – sakė T. Grzywaczewskis.
Kai kalbame apie mūsų regiono saugumo klausimą, žurnalistas teigė neturintis didelių abejonių, kad Jungtinės Valstijos sumažins apskritai buvimą Europoje.
„Ir tai, mano nuomone, įvyks nepriklausomai nuo to, koks bus artimiausių rinkimų rezultatas. Jei prezidento rinkimus laimės respublikonai, tas sumažinimas bus žymiai labiau aštresnis ir brutalesnis. Bet net jei laimės demokratai, vis tiek nebus jau sugrįžimo prie Joe Bideno politikos. O tai kyla iš to, kad Amerikos elitas yra įsitikinęs būtinybe konfrontuoti su Kinija ir būtinybe to, kad Europa prisiimtų atsakomybę už potencialų Europos karo frontą. Nors tai nereiškia, kad amerikiečiai mus visiškai paliks“, – įsitikinęs jis.