Buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo narys Arvydas Anušauskas, vertindamas naująją JAV gynybos strategiją, rašo, kad sąjungininko prioritetai yra aiškūs: ginti JAV, atgrasyti Kiniją Indijos ir Ramiojo vandenyno regione stiprybe, o ne konfrontacija, didinti naštos pasidalijimą su JAV sąjungininkais ir partneriais bei sustiprinti JAV gynybos pramonę.
Dokumente dėmesys skiriamas ir Rusijos keliamai grėsmei, tačiau, anot A. Anušausko, JAV didesnį dėmesį skirs savo gynybai.
„Pagal JAV Karo departamento (KD) 2026 m. nacionalinės gynybos strategiją, Rusija „artimiausioje ateityje išliks nuolatine, bet valdoma grėsme NATO rytinėms narėms. KD užtikrins, kad JAV pajėgos būtų pasirengusios gintis nuo Rusijos keliamų grėsmių JAV teritorijai. JAV „kalibruos“ JAV pajėgų išdėstymą ir veiklą Europos teatre, kad geriau atsižvelgtų į Rusijos keliamą grėsmę Amerikos interesams ir į sąjungininkų pajėgumus.“
Žodžiu, pajėgų Europoje mažės ir nors JAV bus įsitraukus į Europos reikalus, pirmenybė skiriama JAV teritorijos gynybai ir Kinijos atgrasymui. Sąjungininkai prisiims pagrindinę atsakomybę už Europos įprastinę gynybą (ir už paramą Ukrainai), gaus esminę, bet ribotą JAV paramą“, – įžvalgomis soc. tinkle „Facebook“ dalinasi A. Anušauskas.
Pasak jo, tampa akivaizdu, kad Lietuvai teks savo pasirengimą gynybai stiprinti su europiniais sąjungininkais.
„JAV savo karinio buvimo Europoje nenutrauks daugiau dėl būtinos logistikos, bet jį sumažins įžvelgdama nuolatinę Rusijos grėsmę, kuri yra „valdoma“.
JAV D. Trumpo administracijos požiūriai į Europos gynybą įgavo galutinį koceptualų pavidalą. Ir kas atrodė neįmanoma prieš metus – dabar bus realizuojama per 2026-2028 metus“, – pažymi A. Anušauskas.
Pentagonas nebelaiko Kinijos grėsmės svarbiausiu prioritetu
„Politico“ rašo, kad Pentagono paskelbtoje Nacionalinėje gynybos strategijoje įvyko dramatiškas pokytis, palyginti su ankstesnėmis administracijomis.
Strategijoje pirmenybė teikiama JAV teritorijai ir Vakarų pusrutuliui, o tai, anot „Politico“, atitinka JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmus Venesueloje bei pastangas dėl Grenlandijos.
Leidinys pažymi, kad naujoje Nacionalinėje gynybos strategijoje dramatiškas pokytis įvyko net ir lyginant su pirmąja D. Trumpo administracija – ji nebėra orientuota į kovą su Kinija. Vietoj to, ji kaltina ankstesnes administracijas ignoruojant JAV interesus ir kėlus pavojų JAV kariuomenės prieigai prie Panamos kanalo ir Grenlandijos.
Strategijoje raginama atkreipti dėmesį į JAV visuomenės „praktinius interesus“ ir atsisakyti „grandiozinių strategijų“.
Europos klausimu strategijoje rašoma: „Nors Europa išlieka svarbi, jos dalis pasaulinėje ekonominėje galioje mažėja. Nors esame ir toliau įsitraukę į Europos reikalus, privalome ir teiksime pirmenybę JAV tėvynės gynimui ir Kinijos atgrasymui.“
Strategijoje taip pat teigiama, kad JAV „nebeturėtų perleisti prieigos ar įtakos svarbioms Vakarų pusrutulio teritorijoms“, įskaitant Meksikos įlanką. Tačiau joje pateikiama mažai informacijos apie tai, kaip Pentagonas pasieks šį tikslą.
Pirmoji D. Trumpo administracija savo 2018 m. gynybos strategijoje Kiniją įvardijo kaip didžiausią grėsmę JAV saugumui. Ši nuomonė buvo dar labiau atkartota kadenciją baigusio Joe Bideno administracijos 2022-ųjų strategijoje.
Dokumente minimos grėsmės JAV iš Rusijos, Irano ir Šiaurės Korėjos, tačiau jos nėra tokios ryškios.