Žurnalistų akivaizdoje JAV prezidentas taip pat sau leido E. Macroną patraukti per dantį, pareiškęs, kad „Jis jau greit paliks postą“.

E. Macronui bandant pasirūpinti, kad dialogas nenutrūktų, D. Trumpas viešai gėdina kitos šalies prezidentą. Jis dažnai viešumoje mėgdžioja Prancūzijos lyderio akcentą.

Panašu, kad JAV ir Prancūzijos prezidentų santykių dinamika dar pasikeis ir po „France 2“ parodyto dokumentinio filmo, kuriame rodomas privatus telefono skambutis E. Macronui viešint Kyjive 2025 metų gegužės 10 dieną, kuris buvo nufilmuotas be D. Trumpo žinios.

D. Trumpo žodines atakas E. Macronas antradienį atrėmė pasitelkęs ironiją. „Dabar taikos, stabilumo ir nuspėjamumo metas“, – Pasaulio ekonomikos forume Davose savo kalbą pradėjo Prancūzijos prezidentas, sukeldamas juoko bangą auditorijoje.

Tik kalbos tonas iškart pasikeitė: prezidentas nupiešė pasaulio be taisyklių paveikslą ir Europą, kuriai būtina iš naujo įrodyti savo vertę. „Naujo kolonialinio požiūrio priėmimas“, anot prezidento, visai nelogiškas. Prancūzui D. Trumpo siekis užsigrobti Grenlandiją – populiarėjančios galios politikos įrodymas.

Kariniai signalai sąjungininkams?

Vos prieš kelias dienas kelios NATO priklausančios Europos valstybės, įskaitant Prancūziją, kuri buvo pirmoji ir ryškiausiai matoma, sureagavo į agresyvius D. Trumpo pareiškimus apie siekį perimti Grenlandijos kontrolę. Danijos kvietimu Paryžius į Grenlandijos sostinę Nuką pasiuntė 15 kalnų pajėgų karių. Prieš tai virš Arkties teritorijos buvo atliktas degalų papildymo ore manevras.

Be to, Paryžius paraleliai vysto ir savą planą, pradėtą dar 2025 metais, Nuke atidaryti generalinį konsulatą. Prancūzijos aktyvumas regione – tiesioginis atsakas į tiesmukiškus D. Trumpo komentarus.

Nenorėdama nusileisti Vašingtono retorikai, Prancūzijos užsienio politika taip pat griežtina toną. Praeitos savaitės pabaigoje Naujųjų metų proga kreipdamasis į šalies ginkluotąsias pajėgas Istro karinėje bazėje E. Macronas pasakė labai karingus žodžius: „Tam, kad liktume laisvi, mūsų turi bijoti. O tam, kad mūsų bijotų, turime būti stiprūs“. Prezidentas jau paskelbė apie į Grenlandiją siunčiamas sausumos, oro ir laivyno pajėgas, bet daugiau detalių kol kas nepateikiama.

Rankos paspaudimas ir žavesio kampanija

Kai D. Trumpas pirmą kartą Baltuosiuose rūmuose 2017 metų gegužę priėmė ką tik išrinktąjį E. Macroną, prancūzas sužibėjo visomis žavesio spalvomis. Tada politikos naujoku vadintas E. Macronas beveik minutę atlaikė liūdnai pagarsėjusį dominuojančios pozicijos įtvirtinimo simboliu tapusį D. Trumpo rankos paspaudimą.

Žinutė buvo labai aiški: Prancūzijos lyderis nebijo JAV prezidento, painiojančio pagarbą su dominavimu. Jis Baltuosiuose rūmuose ieškojo bendrystės ir lygiavertiško santykio, o ne subordinacijos. Paryžiuje žmonės buvo įsitikinę, kad D. Trumpas reaguos tik į jėgą.

Paraleliai E. Macronas tikėjosi pasinaudoti D. Trumpo silpnybėmis – tuštybe ir pagyromis. Jis pasikvietė JAV prezidentą kaip garbės svečią dalyvauti savo pirmosios valstybinės šventės renginiuose Paryžiuje liepos 14 dieną, įskaitant ir vakarienę Eiffelio bokšte. Tai buvo labai simboliškas sprendimas: nepaisant skirtumų, Prancūzija vis tiek suinteresuota artimais ryšiais su sąjungininke. E. Macronas, norėdamas įkalbinti D. Trumpą bendradarbiauti tarptautiniais klausimais, o Prancūziją parodyti kaip tiltų tiesėją, tiesiog sumaniai išnaudojo diplomatinio svetingumo kortą.

Stiprūs žodžiai prieš nacionalizmą

Kaip ten bebūtų, tvaraus ir ilgalaikio Vašingtono pozicijos pokyčio E. Macronui užsitikrinti visgi nepavyko. Valstybių lyderių santykiai pašlijo. 2018 metų lapkričio 11 dieną, minint 100-ąsias Pirmojo pasaulinio karo metines, E. Macronas, dalyvaujant D. Trumpui, kalbėjo apie nacionalizmo pavojus. JAV prezidentas tai suprato kaip užslėptą kritimą jo strategijai „Pirmiausia – Amerika“.

E. Macronas 2019 metais sukėlė nemenką bruzdesį savo komentaru, esą, NATO „smegenys mirusios“. Šis pareiškimas, išsakytas per interviu, buvo skirtas ne kiek pačiam aljansui, bet antagonistiniam D. Trumpo požiūriui į organizaciją. Prancūzija tenorėjo paskatinti diskusijas: kiek dar ilgai Europa gali kliautis partneriu, viešai abejojančiu savo įsipareigojimais? Šiandien tuo metu aršios kritikos sulaukę žodžiai skamba kaip pranašiški, turint omenyje, kokią rimtą krizę dabar išgyvena aljansas.

Lemiamas metas Grenlandijai?

Kai D. Trumpas prieš metus buvo išrinktas antrajai kadencijai, JAV ir Prancūzijos prezidentų medaus mėnuo nebelaukė. 2025 metų pavasarį transatlantinių santykių tonas tapo dar priešiškesnis. Prancūzija tapo D. Trumpo tarifų politikos taikiniu – Baltuosius rūmus suerzino naujas E. Macrono bandymas įvesti koordinuotą Europos skaitmeninį mokestį. Iš pradžių D. Trumpas grasino tarifais bausti prancūzišką vyną ir prabangos prekes, tačiau vėliau nusitaikė ir į kitą europietišką produkciją.

Prancūzija ir Europos Sąjunga sureagavo aštriai ir pasiruošė atsakomųjų priemonių. Paryžius reikalavo, kad Europą domintų ne tik flirtas ir derybos – sudėtingais atvejais būtini ir ryžtingos prekybos politikos instrumentai. E. Macronas tuo metu sakė, kad Europa neturėtų leisti, kad jai būtų primetamos sąlygos, kaip išnaudoti savą mokestinį suverenumą.

Antradienį Davose Prancūzijos prezidentas užsiminė apie Europos Sąjungos kovai su ekonominiu spaudimu skirtą priemonę, leidžiančią taikyti tokias atsakomąsias priemones kaip muitai ir prieigos prie prekybos rinkos ribojimai. Politinėse diskusijose ji vadinama „bazuka“.

Macrono silpnybės namų aikštelėje

Tai, kokia jėga E. Macronas spindi užsienio politikoje, kaip diena ir naktis kontrastuoja su jo situacija Prancūzijos vidais politikoje. Namų aikštelėje Prancūzijos prezidentas praktiškai neturi erdvės jokiems manevrams. Jo vyriausybė dar laukia, kad parlamentas pritartų 2026 metų biudžetui. O ir Europoje, jeigu norėtų imtis savo politinės krypties, pirmiausia turėtų susirasti sąjungininkų ir užsitikrinti daugumą.

Kol E. Macronas nori, kad Europa užtaisytų savo „bazuką“, Berlynas laikosi nuosaikios strategijos. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, užkietėjęs transatlantinės politikos šalininkas, šiuo metu didžiausią dėmesį skiria Grenlandijos krizės deeskalacijai.

Kur E. Macronas kalba apie „ekonominį šantažą“ ir reikalauja tarifų, Vokietijos kancleris ragina elgtis apdairiau ir viliasi kažkaip per derybas D. Trumpą nuo diplomatinio skardžio atitraukti.

Europai trūksta varomosios jėgos

Svarbu priminti, kad per pirmąją kadenciją E. Macrono iniciatyvas Vašingtonas kategoriškai atmesdavo. Ankstesnė dialogo ir prieštaravimų pusiausvyra jau išnaudojo visas galimybes. Jau kuris laikas keliamas klausimas, ar Europa dar kada nors galės pati nurodyti kryptį.

Prancūzijos ekspertas iš Vokietijos tarptautinių santykių tarybos tai regi kaip struktūrinę Europos strategijos D. Trumpo klausimu problemą: „Emmanuelis Macronas visada reaguoja į Donaldą Trumpą“.

Nei jis, nei joks kitas Europos lyderis ar valdžia kol kas nesugebėjo pristatyti varomąją jėga galinčios tapti strategijos. Tai, ką jie daro, tai reaguoja į vis naujas Vašingtono provokacijas.