„Deja, kol kas Lukašenkos baltajam špicui palikta daugiau teisių nei Baltarusijos žmonėms. Buvo galimybė tai pakeisti 2020 metais ir bus, aš esu tikras, dar viena galimybė. Bet tada baltarusiams neužteko paramos. O dabar visi jaučiame, kiek sunkiau, brangiau, pavojingiau tai tapo visiems dėl Baltarusijos priklausomybės nuo Maskvos“, – kalbėjo V. Zelenskis.
V. Zelenskis kritikavo pasaulio ir Europos reakciją į protestus. Pasak jo, 2020 metais vykę masiniai žmonių protestai turėjo būti labiau remiami: „Europa ir pasaulis turėjo paremti sukilusius žmones ir istorija būtų buvusi kitokia, saugesnė. Aš atskirai noriu pasakyti Baltarusijos žmonėms: jūs esate Europos žmonės, kurie kartu su visomis mūsų tautomis bus vieningoje laisvoje Europoje. Taikioje Europoje, stiprioje Europoje. Jūs nebūsite ištrinti, mes nebūsime ištrinti.“
Jo teigimu, rusiškų „Shahed“ dronų operatoriai veikia Ukrainoje taip pat iš Baltarusijos teritorijos, ryšys smūgiams palaikomas iš Baltarusijos.
„Rusija naudoja Baltarusiją kaip poligoną šantažuoti Europą ir pasaulį orešnikais. Baltarusijos pramonė dirba Rusijos karui, o Baltarusijos prekybininkai padeda [Vladimirui] Putinui įsigyti komponentų, kurių jam reikia grėsmei prieš visus Europoje sukurti“, – pabrėžė V. Zelenskis.
V. Zelenskio teigimu, 1863–1864 metų sukilimas patvirtino, kad ukrainiečių, lenkų, lietuvių ir baltarusių – sėkmė gali būti tik bendra sėkmė.
Kalbą Vilniaus arkikatedros bazilikoje sakė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, Ukraina šiandien yra ryškiausias pavyzdys, rodantis, jog autentiškas laisvės troškimas negali būti įveiktas.
„Ukrainos pavyzdys ryškiausiai parodo, kad tikras, autentiškas laisvės troškimas negali būti įveiktas. Kartą prasiveržęs galinga jėga, jis palieka neišdildomą pėdsaką žmonių širdyse ir mintyse. Žudynės, represijos, propagandinis spaudimas tik dar labiau sutelkia, didina ryžtą priešintis ir priartina pergalę“, – sekmadienį teigė G. Nausėda.
Taip jis kalbėjo po Vilniaus Arkikatedroje laikytų šv. Mišių, kur dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bei Lenkijos vadovas Karolis Nawrockis.
„Štai jau beveik ketverius metus Rusija visomis jėgomis mėgina užgniaužti Maidane užgimusį laisvesnio, šviesesnio, klestinčio gyvenimo viltį. Jau beveik keturis metus visos Kremliaus pastangos dūžta į šipulius. Ir mes patys prisidedame, kas kuo galime, kad Ukraina galėtų tęsti kovą ir galiausiai nugalėtų mūsų bendrą priešą“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda teigė, kad 1863–1864 m. sukilimas atvėrė kelius naujoms pasipriešinimo formoms, o po to įsibėgėję atskiri tautiniai sąjūdžiai galiausiai tapo esmine išsivadavimo jėga.
„Sukilėliai negalėjo susitaikyti su gyvenimu priespaudoje. Patys neturėdami gyvenimo laisvoje šalyje patirties, jie išlaikė beribį tikėjimą laisve kaip brangiausią palikimą. Ir į bendrą kovą ėjo po viena erelio, Vyčio ir arkangelo vėliava“, – sakė prezidentas.
„Paveldėta laisvės tradicija amžiams atskyrė mūsų tautas – lietuvius, lenkus, ukrainiečius, baltarusius – nuo Rusijos, kuri dėjo visas pastangas, tačiau neįstengė šios nematomos, bet epaprastai tvirtos sienos nugriauti. Nenumaldomas laisvės troškimas lydėjo mūsų protėvius iš vieno sukilimo į kitą, padėjo ištverti naujas represijų, priverstinės indoktrinacijos, tautinės tapatybės naikinimo bangas“, – akcentavo jis.
Šalies vadovas taip pat teigė tikintis, kad tironiją nugalės ir kaimyninės Baltarusijos demokratinės jėgos.
„Šiandien mes pagerbiame sukilimo dalyvius, kurie mūsų akyse išlieka tikrieji nugalėtojai. Didvyriai, kurie įveikė net mirtį, kad pakiltų virš kapo duobės ant Gedimino kalno ir įkvėptų mus neprarasti budrumo sudėtingoje dabartyje“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Šiandien žvelgiame į ateitį be baimės, tačiau su begaliniu ryžtu apginti ir išsaugoti laisvę, dėl kurios pasiaukojime be išlygų kovojo mūsų protėviai. Telkiame jėgas, stipriname savo šalių atsparumą ir buriame sąjungininkus, kad atremtume bet kokius ateities iššūkius“, – tęsė jis.
Kaip skelbta, sekmadienį į Prezidentūrą atvyko Lenkijos prezidentas K. Nawrockis su žmona Marta Nawrocka, juos pasitiko Lietuvos vadovas G. Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
Lenkijos prezidentas kartu su Lietuvos vadovu G. Nausėda bei Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu dalyvavo Vilniaus arkikatedros bazilikoje rengiamose šv. Mišiose.
Taip pat po to suplanuotas Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų apsilankymas Senųjų Rasų kapinių koplyčioje, kur vyks 1863–1864 m. sukilimo pagerbimo ceremonija.
Vakare numatyta ir trijų šalių lyderių spaudos konferencija.
Senųjų Rasų kapinėse yra palaidoti sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas, taip pat 18 sukilimo dalyvių, kurių palaikai 2017 metais buvo rasti Gedimino kalne.
Kiek anksčiau prezidento kanceliarija pranešė, kad G. Nausėda paminėti 1863–1864 metų sukilimą prieš Rusijos okupacinę valdžią į Vilnių pakvietė ir „broliškų regiono valstybių vadovus“.
2023 m. Seimas paskelbė Sausio 22-ąją – 1863–1864 m. sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią pradžios dieną – atmintina data.
ELTA primena, kad šeštadienį prezidentas G. Nausėda su pirmąja ponia D. Nausėdiene lankėsi Varšuvoje, kur susitiko su Lenkijos prezidentu K. Nawrockiu bei jo žmona M. Nawrocka.
Abiejų valstybių vadovai dalyvavo 163-ųjų Sausio sukilimo metinių renginiuose, taip pat Markų mieste iškilmingos ceremonijos metu pristatė Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui skirtą memorialinę kompoziciją.