Per ją prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė Lietuvos paramą Ukrainos karinei paramai.

„Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą išlieka neabejotinai svarbiausias regioninio saugumo iššūkis. Lietuva ir Lenkija nuo pat kero pradžios teikia Ukrainai karinę, finansinę, humanitarinę, politinę paramą. Lietuva jau suteikė Ukrainai karinės paramos už 1 mlrd. eurų“, – žurnalistams sekmadienį po susitikimo su Ukrainos ir Lenkijos prezidentais kalbėjo G. Nausėda.

„Rusijos sulaikymui skyrėme daugiausia dėmesio ir šiandienos susitikime – prezidentas Zelenskis pristatė naujausią pažangą JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva vykstančiuose pokalbiuose dėl taikos Ukrainoje. Ne pirmą kartą įsitikinome, kad Rusija vengia įsipareigoti teisingai ir tvariai taikai ir nesutinka su paliaubomis kaip būtina taikos įžanga“, – tikino Lietuvos prezidentas.

Pasak jo, vien Ukrainos energetikos infrastruktūros atkūrimui Lietuva yra skyrusi 100 mln. eurų.

„Ukrainos atstatymas turi vykti jau dabar, o ne kažkada ateityje“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Anot G. Nausėdos, bet koks ateities taikos Ukrainoje susitarimas turės užtikrinti šalies nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį integralumą, o prie Rusijos atgrasymo reikšmingai prisidėtų Europos šalių dislokuotos pajėgos, kurias remtų JAV.

Jis taip pat ragino užtikrinti tinkamą Ukrainos karinių pajėgų finansavimą, Europos kariuomenėms mokytis iš šios šalies patirties fronte.

„Stiprios Ukrainos pajėgos ateityje atliks svarbiausią vaidmenį užkertant kelią naujai Rusijos agresijai, todėl būtina užtikrinti ilgalaikį jų finansavimą“, – sakė G. Nausėda.

Ukrainos prezidentas dėkojo už paramą jo vadovaujamai šaliai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėkojo Lietuvai ir Lenkijai už nuolatinę paramą, taip pat pagalbą atkuriant Ukrainos energetinę infrastruktūrą ir padedant apsaugoti šalies gyventojus.

„Tai šiuo metu labai skausmingas klausimas – žmonės, kurie išgyvena Rusijos atakų padarinius, energetikos įranga ir kita parama, kurią teikia mūsų draugai iš Europos yra labai svarbi, ačiū už tai“, – žurnalistams sakė Vilniuje viešintis Ukrainos lyderis.

„Labai norisi, kad ir toliau galėtume būti kartu – ukrainiečiai, lietuviai ir lenkai“, – pridūrė jis.

V. Zelenskio teigimu, per susitikimą aptartos galimybės didinti Ukrainos oro erdvės apsaugą, plėsti europines finansavimo programas, tokios kaip SAFE paskolų mechanizmas, kurį, anot prezidento, dar reikia tobulinti.

„Tai nauja Europos programa, kuri vis dar laukia esminių sprendimų – mano nuomone, turėtų būti aiškiai išreikšta, kokia procentinė bendradarbiavimo su Ukraina dalis bus išreikšta joje“, – sakė V. Zelenskis.

Lietuvos prezidento teigimu, prie Ukrainos ir viso Rytų regiono saugumui ypač prisidės tai, kad tiek Lietuva, tiek Lenkija gynybai finansuoti šiemet skirs rekordines lėšas.

Jis taip pat pabrėžė, kad tolimesnis trijų šalių bendradarbiavimas vadinamuoju Liublino formatu yra reikšmingas, puoselėjant bendrą istorinį paveldą, iš kurio, anot G. Nausėdos, valstybės ir dabar semiasi įkvėpimo.

„Laisvės troškimas ir atsisakymas paklusti tironijai – bendras istorinis paveldas, kurį branginame ir iš kurio semiamės įkvėpimo“, – teigė G. Nausėda.

„Tegul praeities kovos mus įkvepia ir toliau siekti naujų pergalių“, – sakė Lietuvos prezidentas.

K. Nawrockis: Kapčiamiesčio poligonas – strateginė saugumo investicija

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis savo ruožtu pažymėjo, kad karinės infrastruktūros vystymas yra strateginis regiono saugumo interesas.

„Optimistiškai vertinu tai, kad bus investuojama į (karinę – ELTA) infrastruktūrą, (…) žinome, kad Lietuvos Vyriausybė ir prezidentas planuoja investicijas į Kapčiamiesčio poligoną. (…) Tai yra strateginė investicija, jeigu kalbame apie Europos saugumą apskritai ir ypač Suvalkų koridoriaus saugumą“, – žurnalistams kalbėjo jis.

K. Nawrockio teigimu, Kapčiamiesčio poligone Lazdijų rajone treniruotis galėtų ir 16-oji Lenkijos mechanizuotoji divizija.

Lenkijos vadovas taip pat pažymėjo dvigubos paskirties karinės infrastruktūros investicijų svarbą – spartesnį europinių susisiekimo projektų „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ vystymą, ragino Baltijos šalis mobilizuotis, jas užbaigiant greičiau.

Jis taip pat dėkojo Ukrainos prezidentui už galimybę „iš pirmų lūpų“ išgirsti apie esamą situaciją fronte – tai, anot jo, ypač svarbu vykstant taikos deryboms.

Pasak K. Nawrockio, Lenkija toliau didina investicijas į gynybą, džiaugėsi, kad šalies kariuomenės pajėgos pasiekė 200 tūkst., taip pat sveikino Lietuvos sprendimus didinti krašto apsaugos finansavimą, kuriais šalis taip pat didina savo saugumą.

„Tai byloja apie tai, kad mūsų partneriai, mūsų kaimynai jaučia atsakomybę priešinantis Rusijai“, – akcentavo Lenkijos prezidentas.

V.Zelenskis pasakė, ko tikisi iš Lietuvos

V.Zelenskis sako, kad jo šalis jau 2027 metais būtų pasirengusi tapti Europos Sąjungos (ES) nare.

„Mes norime 2027 metais, kalbant apie konkrečią datą, kada Ukraina jau bus techniškai pasiruošusi. Faktiškai esame pasiruošę jau dabar – 2026 m. antrojoje pusėje – atsidaryti visus klasterius. Pilnai būsime pasiruošę 2027 m.“ – sekmadienį Prezidentūroje žurnalistams teigė V. Zelenskis.

„Norėtume gauti konkrečią datą mūsų susitarime apie karo užbaigimą, kad po to visos pusės laikytųsi šių susitarimų, tame tarpe ir agresorius, kuris turės pasirašyti šį 25 punktų planą, jei ateis šis momentas, kad po to mūsų niekas nebeblokuotų“, – pridūrė jis.

Todėl V. Zelenskis išreiškė lūkestį, kad Lietuva savo pirmininkavimo ES metu parems Ukrainos siekį tapti viena iš Bendrijos narių.

„Ukraina turėtų būti ES, o Ukrainos įstojimą į ES visi matome kaip prioritetą. Labai džiaugiuosi, kad mūsų partneriai Lietuva bei Lenkija palaiko Ukrainos stojimo idėją. Tai mums yra viena iš saugumo garantijų“, – dėstė Ukrainos vadovas.

„Todėl kalbame ir apie 2027 m. Gitanas Nausėda kalbėjo apie 2030 m. Jis puikiai advokatauja Ukrainos dalyvavimui bei narystei ES. Žinoma, ir Lietuvos pirmininkavimo metu laukiame Lietuvos paramos. Noriu priminti, kad tai vyks būtent 2027 m.“ – tęsė jis.

V. Zelenskis akcentavo saugumo garantijas, kurių reikia Ukrainai. Viena jų dalis, sakė jis, yra dvišalės garantijos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV).

„Dokumentas jau yra paruoštas 100 proc. Laukiame iš partnerių datos bei laiko, kada jis galės bus pasirašytas. Tada jis galės būti ratifikuotas Kongrese ir Ukrainos parlamente pagal susitarimą“, – teigė Ukrainos prezidentas.

G. Nausėda: Ukraina 2027 m. galėtų prisijungti prie vieningos ES rinkos

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda komentavo, kad Ukrainos stojimas į ES galėtų būti vykti dviem etapais, jei derybų nepavyktų užbaigti greičiau, ir taip šalis jau 2027 m. galėtų prisijungti prie vieningos Bendrijos rinkos.

„Pavyzdžiui, pirmajame etape – galbūt tais pačiais 2027–aisiais – Ukraina galėtų naudotis visais vieningos rinkos privalumais, nes, mano giliu įsitikinimu, vieninga rinka yra didžiausias privalumas, kurį šalis gauna, net ir didesnis privalumas negu visi struktūriniai ir Sanglaudos fondai, kurie taip pat yra labai pozityvus veiksnys“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot Lietuvos prezidento, galutinis Ukrainos įstojimas į ES ir toliau turėtų būti numatomas iki 2030-ųjų.

„O mūsų data – 2030 metai – buvo pagrįsta tuo, kad procesas tikrai nėra paprastas ir kad iki 2030–ųjų, jeigu turėtume ir rastume politinės valios, galėtume įgyvendinti Ukrainos visateisę narystę ES“, – pridūrė Lietuvos vadovas.

K. Nawrockis nesiėmė vertinti Ukrainos stojimo į ES termino

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis teigė nenorintis vertinti galimos termino, kada Ukraina įstotų į Bendriją.

„Girdime dvi datas: iš prezidento Zelenskio 2027–uosius, iš prezidento Nausėdos 2030–uosius. Nenorėčiau savo prognozių pridėti į tą diskusiją, nes stojimo procesas reikalauja, viena vertus, subalansavimo, o kita vertus, lenkai patys žino, kiek laiko užima stojimas į ES, jau patyrė savo kailiu“, – sakė K. Nawrockis.

Anot jo, strategiškai Ukraina yra Vakarų, o ne Rytų cizvilizacijos dalis – apie tai kalba tiek Kyjivas, tiek Europa.

„Kryptis yra akivaizdi, bet apie datas neprašykite, kad kalbėčiau, nes 2027 m., jeigu kalbėtume apie formalumus, apie tas problemas, kur prezidentas Zelenskis daugiau galėtų išvardyti negu aš, ir vidinę situaciją, tai jie patys žino, kada galėtų bandyti stoti, bet aš jau čia komentarą paliksiu specialistams“, – tvirtino Lenkijos prezidentas.

G.Nausėdos signalas A.Lukašenkai

Gitanas Nausėda pabrėžia, kad ilgametis Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka turi paleisti visus politinius kalinius, jei nori šiltinti santykius su Vakarų valstybėmis ir išvengti tolesnės izoliacijos. Vis dėl to, G. Nausėda pabrėžia, kad vien tik to nepakanka.

„Aš manau, kad tai yra būtina sąlyga, jeigu Baltarusijos režimas nori išsiveržti iš izoliacijos. Kaip aš suprantu iš Aliaksandro Lukašenkos veiksmų, jis siekia atšildyti savo santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Tačiau tai yra tik vienas iš elementų ir tos sankcijos, kurias Europos Sąjunga įvedė Baltarusijai, buvo ne tik dėl to, kad Baltarusijoje masiškai į kalėjimus sodinami kaliniai – kai kurie iš jų paleidžiami, taip, bet tuo pat metu sodinami nauji. Tai niekada nesibaigianti istorija“, – bendroje Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos prezidentų spaudos konferencijoje sekmadienį kalbėjo G. Nausėda.

„Vien tik šio elemento buvimas, jis, be abejo, būtų žingsnis į priekį. Tačiau turime kur kas plačiau ir kalbėti apie tai, kad Baltarusija turi būti normali, civilizuota valstybė, nustoti vaidinti talkininkės vaidmenį Rusijai ir grįžti prie normalių demokratinių standartų“, – pabrėžė jis.

V. Zelenskis: padedame JAV išlaisvinant baltarusių politinius kalinius

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis akcentavo puikiai suprantantis, kokia sunki užduotis yra susigrąžinti politinius kalinius, mat Kremliaus režimas laiko įkalinęs tūkstančius Ukrainos žmonių.

„Rusija nelaisvėje laiko tūkstančius ukrainiečių. Jūs žinote, kokios sudėtingos yra derybos dėl apsikeitimo (…), kalbant apie karo belaisvius. Su politiniais kaliniais – dar sudėtingesnė situacija, nes politinių kalinių atiduoti jie nenori“, – sekmadienį Prezidentūroje kalbėjo V. Zelenskis.

Pernai gruodį A. Lukašenka, remdamasis susitarimais su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Donaldu Trumpu ir pastarojo prašymu, suteikė malonę 123 skirtingų šalių piliečiams.

Ukraina, anot V. Zelenskio, šiuo klausimu turi vertingos patirties ir aktyviai prisidėjo prie Baltarusijos politinių kalinių išlaisvinimo. Be to, jis viliasi, kad Jungtinės Valstijos prisidės išlaisvinant ir Rusijoje kalinčius Ukrainos politinius kalinius.

„JAV užsiėmė Baltarusijos politinių kalinių paleidimo klausimu. Suprasdami, kad turime atitinkamą patirtį mes padedame JAV šiuo klausimu“, – sakė Ukrainos vadovas.

„Tikimės padėti jiems ir toliau. Taip pat tikimės JAV pagalbos ir mums, išlaisvinant mūsų politinius kalinius“, – vylėsi jis.

K. Nawrockis: diplomatija reikalauja diskusijų

Savo ruožtu Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pabrėžė, kad jo šalis pasisako už laisvą Baltarusijos tautą.

„Šiandien Baltarusijoje yra režimas. Tai yra Aliaksandro Lukašenkos režimas, kuris yra nutolęs nuo visų demokratijos mechanizmų. Lenkija akivaizdžiai pasisako už laisvą baltarusių tautą. Manau, kad sulauksime tos akimirkos, kai čia stovės 4 laisvi prezidentai, 4 laisvų tautų prezidentai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo K. Nawrockis.

Lenkijos vadovas pabrėžė, kad siekiant išlaisvinti kalinamus žmones, būtina pasitelkti diplomatiją, apimančią diskusijas ir derybas.

„Diplomatija reikalauja diskusijų, derybų su tais, kurie yra mūsų priešai (…). Turi susėsti prie bendro derybų stalo“, – teigė.

„Turime naudotis visais įmanomas kanalais“, – kalbėjo K. Nawrockis.