– Neringa, Martynai, papasakokite, kaip sekasi ruoštis šių metų M.A.M.A. muzikos apdovanojimams.
– Martynas: Viskas labai gerai, viskas labai puiku. Ruoštis naujam renginiui pradedame iš karto. Kai pasibaigia vieni apdovanojimai, jau pradedame galvoti apie kitus. Kitą dieną po transliacijos susirašome, kas buvo blogai, ką reikia padaryti kitais metais, ką pamiršome padaryti, apsvarstome pataisymus.
O prieš M.A.M.A. apdovanojimus jau turime ir neatsiejamą jų dalį – plakatą, kuris, galima sakyti, pratęsia M.A.M.A. raudonąjį kilimą. Tai yra ir renginio svečių, nominantų, rėmėjų, tų pačių organizatorių vietos. Vis dėlto mes susirenkame švęsti ne bet kokią, o muzikos, pramogų pasaulio žmonių šventę. Mums tai yra labai brangu, nes per 15 metų šis renginys tikrai užaugo.
– Neringa: Iš tikrųjų, galime padėkoti visiems svečiams, kurie prieš 15 metų išdrįso pasirašyti avantiūrai. Artėjant kiekvienų metų lapkričio ar spalio mėnesio pabaigai didžioji dalis senųjų mūsų garbės svečių jau žino, ko laukti. Metai iš metų nuo pirmų apdovanojimų mes jautėme jų vidinį palaikymą, padrąsinimą, postūmį į priekį, jie sakė: „Darykit, chebra, mes atvažiuosim“. Jie net nekeldavo klausimų: „Kas? Kaip? Kada?“, tiesiog atsako: „Būsim. Reikės, nusipirksim bilietus, reikės, važiuosime“. Nenoriu vardyti pavardžių, nes jei kažką pamiršiu, nepasakysiu ar neišskirsiu, nenorėdama tiesiog įžeisiu, bet mes turime tokių žmonių, kuriems paskambiname ir jie sako: „O, labas, M.A.M.A. pagaliau artėja, tikiuosi, kad būsim“, žinoma, dauguma sako: „Tikiuosi, kad sveikata leis“. Natūralu, perkopus tam tikrą amžių kyla tokių klausimų (šypsosi).
Pamenu pirmuosius kelerius M.A.M.A. apdovanojimų metus, kai reikėdavo pasakoti, kas tai bus, kaip tai vyks. Kvietėme atvažiuoti į „Žalgirio“ areną, į muzikos apdovanojimus su vakarine apranga. Svečiai klausdavo: „Ką tai reiškia? Kodėl reikia į areną „Black Tie“ aprangos?“ Juk ji įpareigoja vyrus apsirengti smokingais, moteris pasipuošti vakariniais bateliais, ilga suknele su atvira nugara ir per šalnas bei šalčius atvykti į areną. Muzikantai į tai žiūri truputį atlaidžiau, nes jie skleidžia rokenrolo, reivo dvasią. Tačiau dabar žinomi Lietuvos veidai, artistai, nusipelnę žmonės jau supranta, apie ką yra kalbama. Nuo pat pirmų M.A.M.A. metų užkūrėme tokią pirtį, kad niekam ten nebešalta, niekam nebebaisu, visi laukia, o mes laukiame taip pat, nes tai – emocinis dalykas. Visi svečiai laukia šio renginio visus metus.
– Pakalbėkime plačiau apie svečių žemėlapį, nurodantį, kur salėje renginio metu jie sėdės. Kaip vyksta visas planavimas?
– Neringa: Tikrai neatskleisime, kur kas sėdės, nes net ir patys svečiai nežino, kur bei kaip jie sėdės. Tačiau kiekvienais metais pagrindinis klausimas: „Su kuo gi aš sėdėsiu?“ Atsakymas visada yra tas pats: „Su labai faina chebra“, o kodėl nepasakome konkrečiau? O kam? Per tiek metų tikrai jau galiu teigti, kad plius minus žinau tam tikras dramas, tam tikras simpatijas, meiles ir nemeiles, skyrybas ir piršlybas, derybas ir visokius kitus reikalus. Nenoriu sumeluoti, bet manau, kad nesu priėmusi klaidingų sprendimų, susodinusi vieną žmonių šalia kito taip, kaip neturėtų būti. Šioje vietoje mes apžaidžiame, išsprendžiame rebusus, sudėliojame visas kryžiažodžio trūkstamas raides į vietą ir panašu, kad visai neblogai pavyksta.
Nominantai turi savo sėdėjimo vietų kategoriją, žvaigždės – savo kategoriją, VIP’inius bilietus įsigiję žmonės taip pat. Tarp kitko, kas perkate VIP bilietus, į renginio vietą patenkate identiškomis nominantų ir žvaigždžių sąlygomis. Žvaigždės. Man labai nepatinka tas žodis „žvaigždės“, nes jų nėra, yra tik žinomi žmonės. Taigi, visi, kurie nusiperka VIP bilietą, keliauja ir į dūzges, ir ant raudono kilimo, turi savo automobilio stovėjimo vietą. Toje vietoje, kur renkasi, sėdi nominantai, svečiai, rėmėjai, ten pat dalyvauja ir VIP svečiai.
– Papasakokite apie situacijas, kai svečias renginio metu ar prieš jį prašo keisti jo sėdėjimo vietą. Apskritai, kaip dažnai tai nutinka?
– Martynas: Pastabų dėl to, kad kas nors ne ten sėdi, tikrai nėra buvę, galbūt labiau nutinka logistinės problemos. Salėje yra apie 1000 vietų, todėl kartais kažkas pasisavina kėdę arba atsisėda prie kito stalo.
– Neringa: Bet esame lankstūs, jei kas nors nepatinka, netinka, arba, kadangi muzikantai dažnai bendrauja su savo įvairiais kitais bičiuliais, todėl išsiskirsto, tai tokioje situacijoje tiesiog pasiimama kėdė ir keliaujama pas draugus, bendražygius, kurie nori tuo metu pavaibinti.
– Martynas: Noriu pažymėti, kad VIP svečiai, kurie nusiperka bilietus, yra šio plano dalis. Būna, kad sako: „Oi, mes sėdime ne toje pusėje“. Visi sėdi toje pusėje, nes niekas nežino, kurioje pusėje kas turi sėdėti. Tai yra visas branduolys, ką per televiziją, portaluose mato Lietuvos žmonės. Reikia suprasti, kad tos salės vietos, iš tikrųjų… Aš jas savotiškai vadinu šventomis.
– Neringa: Bet jos ir yra šventos, tik vienintelė bėda tame šventume, kad mes negalime pakviesti visų, nes yra salės dydžio riba. Būna, kartais siųsdama kvietimus pavarijuoju, tuomet klausia: „Kodėl šiais metais negavau kvietimo?“, atsakymas: „Nes šiemet kažkas keičiasi su kvietimu ir galbūt gausi kitais metais ne todėl, kad kažko nepadarei šiais, kažkam nepaskambinai, neuždėjai „Like“ ant instagramo nuotraukos, tiesiog mes netelpame“.
Pramogų šou verslo dalyvių yra tikrai daug. Kodėl mes nepakviečiame visų influencerių, youtube’rių, podcast’ų veikėjų? Nes iš pradžių kviečiame muzikos šeimos dalyvius ir su jais susijusius žmones: vizažistus, stilistus, plaukų meistrus, kurie tiesiogiai susiję su scenos žmonėmis, kuria grožį, pavyzdžiui, vaizdo klipams. Tuomet tolstame nuo šios auditorijos, vertiname, kiek turime vietos. Jei matome, kad kažkas pasikeitė, pavyzdžiui, susirgo, neatėjo… Dėl to visada prašau svečių, jei matote, kad kažkas nepavyksta, pasikeitė planai prieš mėnesį ar savaitę, praneškite. Džiugu, kad dauguma parašo. Manau, kad per 15 metų užsitarnavome svečių pagarbą, draugystę, supratingumą. Padarytas didelis indėlis, iš širdies pasidarbuota, todėl matome grąžą.
– Prieš mus matome didžiulį plakatą su M.A.M.A. svečių sėdėjimo vietomis. Kaip jis atrodo prieš pat renginį, ant jo ką nors rašote?
– Neringa: Ant jo surašomi vardai, pavardės, braukoma, užtušuojama, rašoma ant viršaus. Tuomet visas šis planas keliauja su mumis ir savaitę prieš renginį atsiduria arenoje, užklijuojamas ant sienos mūsų kabinete. Jei tik kiltų klausimų operatoriams, fotografams, Samui, visai televizinei komandai, jie matytų, kur kas sėdi.
– Martynas: Kameros irgi pradeda dirbti atitinkamai pagal šį planą, nes žino, kur kokie žmonės sėdės. Žinoma, būna taip, kad parašyta Petras, o ten ne Petras sėdi, tačiau to mes negalime suvaldyti.
– Neringa: Labai stengiamės į tai pažiūrėti atsakingai, dėkojame ir dėkosime svečiams, kurie puikiai supranta, kad tai – ir televizinis, ne tik renginys arenoje, todėl žinodami tai jie tiesiog stengiasi ir likti ten, kur pasodiname, o vakaro eigoje… Suprantame, kaip būna (šypsosi).
– O kada svečiams yra išsiunčiami kvietimai?
– Neringa: Lapkričio pradžioje svečiai gauna išankstinius kvietimus, kuriuose pažymima, kad tai – dar ne bilietas, bet kviečiama pažymėti, planuojama dalyvauti, ar ne. Vėliau pradedame dėlioti planą. Iš pradžių kviečiami svečiai – nominantai, dėliojamas muzikinis sąrašas. Toliau atsiranda rėmėjų skiltis, jei yra vietos, jos skiriamos patiems artimiausiems nominantų šeimos nariams, o kitoje pusėje dėliojasi VIP svečiai.
– Martynas: Žmonėms labai įdomu sužinoti, kas kitaip, kas naujo, todėl noriu pasakyti, kad šiemet ši salė atrodys kiek kitaip, bus kiek kitoks išdėstymas. Tačiau, kaip aš pastebiu, svarbiausia yra tai, kas vyks scenoje, dainos, kurios bus atliekamos. Apdovanojimai, kaip pabrėžiu, pirmiausia, yra muzikos žmonių šventė, o ją mes rengiame tik vieną kartą metuose.
Visą pokalbį su Neringa Zeleniūte ir Martynu Tyla galite matyti straipsnio viršuje esančiame vaizdo įraše.