Šeštadienio vakarą vizito į Lietuvą atskrido Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su žmona Olena ir simboliškai, kad jau kitą dieną Nemuno saloje akis į akį susidūrė ir abiejų šalių futbolininkai. Tik skirtingai nei Daukanto aikštėje, lėtą diplomatinį žongliravimą ir draugiškus patapšnojimus per petį čia keitė staigūs smūgiai ir šaltakraujiškas tikslumas.
Ukrainiečiai dvikovą pasitiko pikti. Čempionato starte jie sensacingai 1:2 nusileido Armėnijos rinktinei, o viskas baigėsi dar ir politiniu skandalu.
Tačiau pralaimėjimas pirmajame mače šiai komandai – anaiptol ne nuosprendis. Tai jie jau įrodė dviejuose pastaruosiuose didžiuosiuose turnyruose: 2022 metų Europos čempionate ir 2024 metų pasaulio pirmenybėse, kai startavę nesėkmėmis vis tiek abu kartus nužygiavo iki pusfinalio.
Sekmadienį prieš juos stojo kita pirmenybių debiutantė – Lietuvos rinktinė, kuri pirmajame mače tenkinosi dramatiškomis lygiosiomis su Čekija 3:3, praleidusi įvartį likus 35 sek. iki finalinės sirenos.
Kad bus sunku kovoti prieš trečią reitingą šiame turnyre (po Ispanijos ir Portugalijos) turintį varžovą akivaizdžiai rodė ir pastarųjų tarpusavio susitikimų statistika. Rugsėjo mėnesį vykusiose draugiškose rungtynėse ukrainiečiai 7:0 ir 5:3 pranoko mūsiškius, o 2024-ųjų balandį šventė pergalę 5:2.
Šie mačai Lietuvos rinktinei suteikė daug vertingos informacijos ir patirties, tačiau sekmadienį „Žalgirio“ arenoje plika akimi matėsi, kad tai vis dar yra skirtingų lentynų varžovai.
Iki šiol Ukraina iš trylikos Europos čempionatų praleido tik vieną (1999), du kartus laimėjo sidabrą (2001 ir 2003), du kartus liko ketvirta (2005 ir 2022) ir vos vienintelį kartą neišėjo iš grupės (2007).
„Prastai… Tikėjomės, jog galime sužaisti geriau ir laimėti. Tiek treneris, tiek mes žaidėjai jautėme, kad ši Ukraina nėra tokia galinga, kokia buvo pastarajame čempionate, kai iškovojo bronzą. Buvome įsitikinę, kad varžovas yra pažeidžiamas, toks jis ir buvo. Visgi meistriškumas jautėsi. Pasitvirtino esminė futbolo taisyklė – kai neįmuši tu, įmuša tau. Tai yra skaudžiausia“, – dvikovą apibendrino Lietuvos rinktinės kapitonas Justinas Zagurskas.
Kapitonui antrino ir Lietuvos rinktinę treniruojantis brazilas Dentinho. Anot specialisto, mačas galėjo pakrypti visai kitaip, jei šeimininkai būtų turėję truputį daugiau sėkmės.
„Sužaidėme tikrai geras rungtynes ir parodėme gerą futbolą, tačiau šiame lygyje labai daug lemia smulkios detalės – turėjome keletą ypač gerų šansų, bet jų neišnaudojome, nes puikiai žaidė varžovų vartininkas, o patys praleidome. Visgi man svarbiausia, kad tikėjome ir kovėmės iki pat pabaigos, nors žaidėme prieš vieną geriausių komandų pasaulyje. Sirgaliams parodėme, kiek yra pakilęs mūsų lygis. Niekas dar nėra prarasta. Dabar tereikia laimėti paskutines rungtynes su Armėnija. Bus sunku, bet viskas dar įmanoma“, – ginklų nesudėjo strategas.
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Dentinho
Lietuviai drąsiai pradėjo dvikovą, bet minutėms bėgant spaudimas didėjo ir vartininkas Ernestas Macenis plušėti turėjo vis labiau. Galiausiai 7-ąją minutę įspūdingą neatremiamą tolimą dūrį smeigė Ihoris Černiavskis.
Energijos, noro, entuziazmo ir triukšmo tribūnose buvo per akis, bet viską lėmė sprendimų priėmimo greitis: ukrainiečiai rinkdavosi teisingus variantus greičiau, nei lietuviai spėdavo uždaryti linijas.
Lietuva turėjo pora pusprogių, tačiau jomis nepasinaudojo, o varžovai klaidų nedovanojo – 13-ąją minutę kampinis baigėsi dar vienu galingu ir rezultatyviu spyriu – pasižymėjo Vladyslavas Pervijevas.
Atsiliekant dviem įvarčiais, lietuviai jau pirmojo kėlinio pabaigoje buvo priversti vartininką keisti penktu aikštės žaidėju, tačiau su gynybinėmis funkcijomis ukrainiečiai tvarkėsi užtikrintai, o atakose kamuolys prie Oleksandro Kosenko auklėtinių kojų atrodė lengvesnis: trumpi, aštrūs perdavimai skrodė erdves, kurios lietuviams atsiverdavo per vėlai.
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Rungtynių akimirka
Lietuviai dažnai atrodė besivejantys ne varžovą, o patį žaidimo tempą, kurį ukrainiečiai diktavo be didesnių kompromisų.
Tą puikiai iliustravo 23-oji dvikovos minutė, kai po gražios kombinacijos Artūras Juchno turėjo puikią progą atkurti intrigą, bet smūgiavo į Oleksandrą Suchovą, o apsigynęs vartininkas jau kitą akimirką pasileido į ataką, atliko perdavimą Ihoriui Korsunui ir šis pelnė trečią įvartį.
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Oleksandras Suchovas
Intrigos neliko. Ukrainiečiai žaidė taip, tarsi aikštė būtų platesnė jiems vieniems, per likusį laiką Danylas Abakšinas į tuščius lietuvių vartus įmušė ketvirtą sykį, o Vladimiras Derendiajevas 35-ąją minutę pelnė paguodos įvartį ir netrukus turėjo dar vieną puikų šansą, tačiau „špicu“ įmušti nepavyko ir favoritai įsidėjo pirmuosius tris taškus į savo taupyklę.
„Didžiausias ukrainiečių pokytis su jų pirmuoju maču buvo pasikeitęs vartininkas. Jis sužaidė tikrai puikiai ir gal nenulėmė šios pergalės, bet pakeitė ukrainiečių žaidimą kardinaliai“, – pastebėjo J.Zagurskas.
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.Justinas Zagurskas
Dentinho nuomonė – tokia pati. „Oleksandras Suchovas grįžo į sudėtį ir parodė, kodėl yra geriausias vartininkas pasaulyje. Visgi vaikinams rūbinėje pasakiau, kad nepaisant visko, esu patenkintas, nes jie aikštelėje atidavė maksimumą“, – pasakojo Dentinho.
Rungtynes stebėjo 6092 žiūrovai ir tai yra didžiausia auditorija Lietuvos futsal rinktinės istorijoje.
„Žaisti prieš tokią minią buvo didžiulis džiaugsmas. Norisi, kad žmonės suprastų, kas yra futsalas, daugelis iš mūsų paaukojo savo karjeras didžiajame futbole, atėjome čia ir padarėme nepopuliarų sprendimą, bet dėl tokių akimirkų kaip šiandien mes ir gyvename. Žaisti Europos ir pasaulio čempionatuose prie pilnų tribūnų yra didžiausias malonumas“, – pažymėjo J.Zagurskas.
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Rungtynių akimirka
Trečiadienį Lietuva užbaigs B grupės kovas akistata su Armėnija, kuri pirmajame sekmadienio mače 5:4 pranoko Čekiją.
Čekai pirmavo po 2-ąją minutę Pavelo Drozdo taiklaus smūgio, bet dar iki pertraukos armėnus pradėjo traukti Rusijoje žaidžiantys futbolininkai – iš pradžių pasižymėjo Nikita Chromychas („Tula“), tada Vladimiras Sanosyanas (Norilsko „Nikel“), o trečią įvartį čekai įsimušė patys.
Pakeitę vartininką penktu aikštės žaidėju, čekai po Francisco Mikuso smūgio buvo gražinę intrigą, bet netrukus raudoną kortelę gavo Jiri Zapotocky, o tada Arsenas Petrosovas (Žemutinio Naugardo „Torpedo“) pelnė ketvirtą, o N.Chromychas pridėjo ir penktą įvartį. Davido Drozdo du taiklūs smūgiai mačo pabaigoje čekų jau neišgelbėjo.
Priminsime, kad net aštuoni Armėnijos rinktinės žaidėjai iš 14 rungtyniauja ketvirtus metus brutalų karą Ukrainoje tęsiančios Rusijos klubuose.
UEFA nuotr./Armėnija šventė antrąją pergalę
Ši pergalė Rubeno Nazaretjano auklėtiniams garantavo kelialapį į ketvirtfinalį. Tuo pačiu, pralaimėjimas ukrainiečiams gerokai sukomplikavo lietuvių galimybes žengti toliau.
Norint grupėje užimti antrąją vietą, paskutiniame mače su Armėnija lietuviams reikės laimėti kuo didesniu skirtumu ir tikėtis Čekijos rinktinės pergalės arba lygiųjų prieš Ukrainą.
Komandoms surinkus vienodai taškų, aukštesnę vietą lems geresnis įvarčių skirtumas.
B grupė
Armėnija
Ukraina
Čekija
Lietuva
Beje, labai tikėtina, kad armėnai mače su lietuviais žais be vieno savo lyderių. Politinį skandalą pirmajame čempionato mače savo necenzūriniais pareiškimais įpliekęs Denisas Nevedrovas po Ukrainos futbolo asociacijos kreipimosi į UEFA buvo diskvalifikuotas vienerioms rungtynėms. Visgi armėnai mikliai padavė apeliaciją ir kol sprendimas neįsigaliojo, rusas galėjo žaisti prieš Čekiją ir netgi pradėjo mačą starto sudėtyje. Visgi labai tikėtina, kad atmetus armėnų pretenzijas, D.Nevedrovas paskutinę grupės akistatą bus priverstas praleisti.
„Prieš čempionatą manėme, kad armėnai bus tamsusis mūsų grupės arkliukas. Taip ir buvo. Visgi savo atrankos grupėje jie aplenkė Kazachstaną ir tai daug ką pasako. Jie pelnytai išėjo į kitą etapą“, – būsimą priešininką vertino J.Zagurskas.