Konferencijoje „Mano investicija“ viena iš pranešėjų tapusi J. Bagdanavičiūtė tikina, kad mūsų gera finansinė sveikata nepriklauso nuo turimos sumos sąskaitoje ar nuo to, kaip gerai mokame apskaičiuoti prekės su nuolaida kainą. Tai kur kas labiau kompleksinis dalykas, kuris remiasi ir finansinio raštingumo žiniomis, ir mūsų gebėjimais, tam tikrais įgūdžiais, ką mes darome su savo pinigais. „Gera finansinė sveikata, sakyčiau, susideda iš penkių pagrindinių komponentų ir norint turėti gerą finansinę sveikatą tiek šiandien, tiek rytoj, pravartu dėmesio, laiko ir žinių skirti visoms sritims, jei skirsime laiko tik vienai ar kitai – vargu, ar tą gerą finansinę sveikatą užsitikrinsime“, – tikina pranešėja.
Pasak jos, geros finansinės sveikatos bazė – mūsų pajamų ir išlaidų balansas. Tai yra, kaip gebame užtikrinti savo bazinius poreikius ir kaip valdome finansus, kad išlaidos neviršytų pajamų. Kita sudedamoji finansinės sveikatos dalis – finansinis rezervas arba taip vadinama finansinė pagalvė. Tai yra mūsų santaupos nenumatytiems, trumpalaikiams finansiniams iššūkiams, kuomet padidėja išlaidos arba sumažėja pajamos. Finansinis saugumas taip pat yra labai svarbi geros finansinės sveikatos dalis, kuomet pasirūpiname tam tikrais dalykais, kurie nuo mūsų niekaip nepriklauso ir tam negalime turėti jokios įtakos. Tokius saugiklius galima įsivesti įvairiais draudimais ir teisinėmis sutartimis.
Dar viena dedamoji – atsakingas skolinimasis, kuomet mes skolinamės tiems dalykams, kurie mums kuria tam tikrą pridėtinę vertę, ne tik atlieka pramogos vaidmenį. Paskutinė geros finansinės sveikatos dedamoji, pasak J. Bagdanavičiūtės, yra investavimas. Nuo investavimo žmones, anot finansinio raštingumo ekspertės, neretai sustabdo įvairūs mitai: kad norint investuoti reikia itin daug laiko skirti analizei, rinkos rodiklių sekimui ir t.t., kad tai yra skirta profesionalams, kad reikalingas tam tikras tinkamas laikas pradėti investuoti, kad tam reikia daugybės pinigų ir t.t.
„Turiu prisipažinti, kad tam tikri mitai kurį laiką ir mane stabdė nuo investavimo pradžios. Bet ko iš tiesų man labai trūko prieš pradedant investuoti – būtent praktinių žinių ir įgūdžių, ką, kada, kur ir kaip daryti, kad galėtum nusipirkti tam tikras investicines priemones ir ką po to su jomis daryti. Taip atsirado projektas „Investavimo akademija“. Pati pradėjau savo pavyzdžiu investuoti ir rodyti, kaip atsidaryti investicinę sąskaitą, kaip nusipirkti, kokias priemones pasirinkti, ką daryti, kokius rodiklius žiūrėti. Visa tai nufilmavome ir padarėme „Investavimo akademijos“ edukacinį projektą, kuris man padėjo sulaužyti tam tikrus mitus, susijusius su investavimu, ir įgyti praktinių įgūdžių“, – pasakoja J. Bagdanavičiūtė. Visa čia pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninė rekomendacija investuoti.
Viso šio edukacinio projekto metu organizatoriai bendravo su žiūrovais, jie galėjo užduoti klausimus, o visi su investavimu susiję klausimai, pasak J. Bagdanavičiūtės, gali būti suskirstyti į šešias pagrindines grupes. Ekspertė pateikia šias grupes ir išsamius atsakymus:
1. Kada pradėti investuoti?
Nors, pasak pranešėjos, sklando mitas, kad reikia sulaukti tinkamiausio laiko investuoti, jo belaukdami galime labai užgaišti. Visgi, prieš pradedant investuoti, svarbu gebėti užtikrinti savo kasdienius poreikius, turėti reguliarias pajamas ir dalį jų paskirti savo ateities poreikiams. „Pirmiausia turime pasirūpinti savo finansinio saugumo pagalve, t. y. nepulti investuoti neturint savo finansinio rezervo. Vis dėlto geriausia bent dalį pajamų savo finansiniam saugumui turėti užsitikrinus. Idealu jei jis siektų 3–6 mėn. dydžio būtinąsias išlaidas. Paraleliai dalį savo pinigų galime skirti finansinio rezervo kaupimui ir dalį nukreipti į investicijas, ilgalaikius savo finansinius tikslus“, – kalba banko finansinio raštingumo srities vadovė.
2. Ko reikia norint pradėti investuoti?
Pirmiausia, ekspertės teigimu, svarbu tikslas – kodėl norime pradėti investuoti? Tikslas neturėtų būti, kad tai daro kiti ar liepia daryti jums. Tad kam bus skirta investicinė grąža? Nuo tikslo gali priklausyti ir pasirinktas investavimo laikotarpis, strategija, be to tikslas padeda nepamesti proceso reguliarumo. Taip pat reikalingos žinios – suprasti bendrą investavimo konceptą, kaip jis veikia, kad tai – ilgalaikis ir su rizika susijęs procesas. Galiausiai, būtina vertybinių popierių sąskaita, per kurią ir pirksite savo investicinius produktus.
3. Kokį finansų tarpininką pasirinkti?
Pranešėjos nuomone, pats paprasčiausias ir greičiausias būdas pradedantiesiems – pasirinkti vertybinių popierių sąskaitas savame banke. Visgi, norintiems rinktis kitą platformą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad investavimo platforma turėtų licenciją ir kad ją prižiūrėtų Lietuvos bankas (LB) ar kitos ES institucijos. Visą oficialų sąrašą galima rasti LB tinklalapyje. Be to, verta atsižvelgti į tai, kokios finansinės priemonės siūlomos toje platformoje, kokie taikomi mokesčiai ir ar naudojimasis platforma yra paprasta, nes tai ypač svarbu.
4. Ką pasirinkti pirmai investicijai?
J. Bagdanavičiūtė bent pradžioje siūlo atkreipti dėmesį į pačias pagrindines investavimo priemones: investiciniai fondai, akcijos, obligacijos, ETF.
Investiciniai fondai – jau profesionalų sudaryti ir valdomi portfeliai, tai yra populiariausia ir patogiausia priemonė pradedantiesiems investuotojams. Akcijos arba įmonių vertybiniai popieriai dažnai susiję su šiek tiek didesne rizika, reikia daugiau žinių ir laiko norint investuoti į tai. ETF arba biržoje prekiaujami fondai – panašu į investicinį fondą, nes irgi yra susieti su pasauliniu akcijų indeksu ir diversifikuoti, puikiai tinka daug laiko gilintis neturintiems žmonėms. Tačiau jiems gali būti taikomi didesni valdymo mokesčiai. Obligacijos arba skolos vertybiniai popieriai – mažesnės rizikos, saugesnė investicinė priemonė su mažesne, bet dažniausiai prognozuojama grąža. Puikiai tinka norint trumpam įdarbinti pinigus ir, tikėtina, gauti didesnę grąžą nei indėlių atveju. Platesnę investavimo priemonių apžvalgą žiūrėkite J. Bagdanavičiūtės pranešime čia.
5. Kokią sumą investuoti?
Apklausa parodė, kad apie 80 proc. lietuvių gali skirti bent kažkokią sumą investavimui ir daugiau nei pusė jų investicijoms per mėnesį galėtų skirti iki 100 Eur. Skiriant po 100 Eur per mėnesį 10 metų, per dešimtmetį būtume įmokėję 12 tūkst. Eur, o su prognozuojama 9 proc. grąža galėtume pasiekti kiek daugiau nei 18 tūkst. Eur. Reguliariai po 100 Eur kas mėnesį investuojant 20 metų, įmokėtume 24 tūkst. Eur, o su prognozuojama vidutine 9 proc. grąža mūsų investicijos galėtų siekti 61 tūkst. Eur. Renkantis sumą, kurią investuosime, svarbu tai daryti pagal galimybes. Rekomenduojama bent 10 proc. pajamų esant galimybei skirti ilgalaikiams finansiniams tikslams.
6. Kokių svarbiausių taisyklių laikytis?
Bene svarbiausia taisyklė, pabrėžia „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovė, yra neatidėlioti investavimo pradžios. Taip pat svarbi disciplina – investuoti reikėtų periodiškai nuolat, tam padeda automatizuoti sprendimai. Trečia svarbi taisyklė – diversifikuoti savo investicijas, kad jei nutiktų kažkas netikėto vienose rinkose – galėtumėte kliautis kitomis rinkomis, kur taip pat turite investicijų.
Justinos Bagdanavičiūtės pranešimą konferencijoje „Mano investicija“ galite peržiūrėti čia.