Tokią informaciją žurnalistams suteikė du neįvardinti aukšto rango Irano pareigūnai iš Sveikatos ministerijos. Jų teigimu, žuvusiųjų skaičius gerokai viršijo šalies turimus pajėgumus reaguoti į ekstremalias situacijas.
Pranešama, kad gelbėtojams pritrūko maišų kūnams ir teko naudoti didelius krovininius sunkvežimius, o ne greitosios pagalbos automobilius kūnams pervežti, pastebėjo „Time“.
Šiuos duomenis patvirtino Irano medicinos darbuotojai ir pirmosios pagalbos teikėjai, įskaitant daktarą Amirą Parastą, kuris parengė uždarą vidaus ataskaitą apie aukas.
Jis pažymėjo, kad oficialus skaičius – 30 304 – neatsižvelgė į karinėse ligoninėse užregistruotas mirtis arba kūnus, pristatytus tiesiai į morgus be registracijos.
„Artėjame prie realybės. Tačiau tikrieji skaičiai tikriausiai yra daug didesni“, – žurnalistams pareiškė gydytojas.
„Time“ pripažino, kad negalėjo nepriklausomai patikrinti skaičių, iš dalies dėl to, kad neramumų įkarštyje visoje šalyje buvo nutrauktas interneto ir mobiliojo ryšio tinklų veikimas.
Savo ruožtu Irano vyriausybė šiuos skaičius ginčija.
Abbasas Araghchi / Iranian Foreign Ministry / ZUMAPRESS.com
Sausio 23 d. užsienio reikalų ministras Abbas Araghchi pareiškė, kad per protestus žuvo 3 117 žmonių, iš jų 2 427 civiliai gyventojai ir saugumo darbuotojai bei 690 asmenų, kuriuos jis pavadino „teroristais“.
Žmogaus teisių organizacijos paskelbė gerokai didesnius skaičiavimus.
JAV įsikūrusi Žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūra (Human Rights Activists News Agency, HRANA) patvirtino, kad iki sausio 24 d. žuvo 5 459 žmonės, dar 17 031 atvejis vis dar tikrinamas. Iš viso organizacija užregistravo daugiau kaip 41 000 sulaikymų ir beveik 8 000 sunkių sužeidimų.
Atskiroje Irano žmogaus teisių aktyvistų organizacijos (HRAI) ataskaitoje teigiama, kad patvirtintas 5 848 žuvusiųjų skaičius, įskaitant 77 nepilnamečius ir 209 saugumo pajėgų narius.
Protestai prasidėjo 2025 m. gruodžio pabaigoje, reaguojant į prastėjančias ekonomines sąlygas, įskaitant smarkiai smukusį Irano rialo kursą ir kylančias pagrindinių prekių kainas.
Demonstracijos greitai išplito visose provincijose ir peraugo į politinius protestus, per kuriuos buvo reikalaujama pakeisti režimą. Laikraščio „Time“ duomenimis, sausio 8 ir 9 d. naktys buvo pačios kruviniausios.
AP/ „Scanpix“/Protestai Irane
Laikraštis „The Wall Street Journal“ anksčiau rašė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarstė galimybę šiuo laikotarpiu smogti Iranui, tačiau jį atkalbėjo Izraelio ir arabų šalių pareigūnai, kurie manė, kad laikas yra netinkamas.
Vėliau D.Trumpas teigė, kad jis asmeniškai nusprendė nesiimti veiksmų, remdamasis Irano sprendimu sustabdyti kelias egzekucijas. Vis dėlto jis patvirtino, kad netoli Irano vandenų bus dislokuota lėktuvnešio smogiamoji grupė, vadovaujama „USS Abraham Lincoln“.
Anksčiau, per visoje šalyje vykusius protestus, Iranas, kaip pranešama, išbandė Rusijoje pagamintas elektroninio karo sistemas, kad sutrikdytų palydovinį internetą „Starlink“. Tokios sistemos, kaip „Kalinka“, „Tobol” ir galbūt, „Krasukha-4“, tariamai buvo naudojamos palydoviniams signalams trikdyti, o kai kurie šaltiniai teigia, kad jas tiesiogiai rėmė Rusija arba jos bendrai kūrė.