„Šiuo klausimu kol kas vienybės nėra, bet, tiesą sakant, aš nebūčiau toks pesimistas, nes matau tik vieną šalį, kuri visapusiškai mato čia problemą“, – ketvirtadienį dalyvaudamas neformalioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) Kopenhagoje žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Manau, kad turime tęsti diskusijas, tikiuosi, kad galų gale rasime sprendimą“, – teigė jis.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ES buvo įšaldyta apie 200 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto.

Diduma jo laikoma Briuselyje įsikūrusiame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“.

G. Nausėda pabrėžė, kad bendrijoje siūloma ne tiesiogiai nusavinti šiuos aktyvus, bet būti pasirengus juos panaudoti tais atvejais, jeigu Ukraina nesugebėtų grąžinti gautų paskolų arba agresorė po karo atsisakytų mokėti reparacijas.

Pasak jo, rusiškų aktyvų Europoje panaudojimas galėtų „apdrausti“ Ukrainai teikiamas paskolas.

„Turint omenyje karo kainą, kad karo kaina Ukrainai yra 100 mlrd. eurų per metus, 50 mlrd. eurų Ukrainos ekonomika sugeba generuoti pati, bet 50 mlrd. eurų – skylė, kurią turi padengti tarptautinė bendruomenė, tai reparacijos, paskolos yra vienas iš būdų to pasiekti“, – aiškino Lietuvos prezidentas.

G. Nausėdos teigimu, šio turto panaudojimui Ukrainos reikmėms priešinasi Belgija.

„Belgijos premjeras išvardino (…) bent keletą punktų, dėl kurių jis mato, kad šis klausimas yra problemiškas – be kita ko, jis atkreipė dėmesį, kad Rusija bando koncentruoti mūsų, vakarietiškus aktyvus, pervesti pinigus į specialias sąskaitas, kad pasiruoštų tokiai kontrpriemonei – europietiškų lėšų ir verslo investicijų įšaldymui Rusijoje“

Anot prezidento, tokie Rusijos sprendimai neturėtų žalos Lietuvos verslui, kuris nutraukė veiklą šalyje, o to iki šiol nepadariusios valstybės esą atsidūrė „pažeidžiamoje“ padėtyje.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas siūlo panaudoti įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas suteikiant Ukrainai papildomų paskolų iki 140 mlrd. eurų.

Kai kurios ES narės yra susirūpinusios dėl teisinių padarinių, kitos nuogąstauja dėl padarinių Europos finansų rinkai.

Pirmasis dronų sienos etapas – iki 2028 metų

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pirmasis dronų sienos etapas galėtų būti užbaigtas iki Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės programos pradžios, kuri numatoma 2028 metais.

„Manau, kad pirmasis dronų sienos etapas galėtų būti užbaigtas iki kitos daugiametės finansinės programos. Tada galbūt kitame plane bus pinigų, kurie būtų skirti antrajam dronų sienos etapui“, – Kopenhagoje žurnalistams komentavo G. Nausėda.

Europos Komisijos (EK) lyderė Ursula von der Leyen yra pasiūliusi „Rytų flango sargybos“ iniciatyvą, kuria siekiama sustiprinti antžeminius sienos gynybos elementus ir sukurti daugiasluoksnę dronų sieną.

Pasak G. Nausėdos, dronų sienos projektas yra ambicingas, nes pastatyti tokią sistemą palei 3 tūkst. kilometrų pasienį su Rusija ir Baltarusija pareikalautų daug lėšų. Todėl, teigė šalies vadovas, Lietuva renkasi kiek kitokį kelią.

„Mes, Lietuva, einame truputėlį kitu keliu. Mes stengiamės apsaugoti tas teritorijas ar tas pasienio vietas, kurios yra labiausiai pažeidžiamos“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad šią vasarą Lietuvos oro erdvę buvo pažeidę du dronai, įskridę iš Baltarusijos, vienas jų turėjo sprogmenų.

Tuo metu rugsėjį Lenkijos oro erdvę pažeidė apie 20 Rusijos dronų, o į Estijos erdvę buvo įskridę trys rusiški naikintuvai.

Reaguojant į šiuos incidentus, NATO inicijavo „Eastern Sentry“ operaciją siekdama sustiprinti rytinio flango gynybą. Misijoje dalyvauja įvairūs sąjungininkai, įskaitant Daniją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę ir Vokietiją.