„Vienu metu apėmė pyktis ir gėda“
Vienas bulgaras socialinio tinklo slidinėjimo entuziastų grupėje sausį pasidalijo nuotraukomis iš keturių žvaigždučių viešbučio, kuriame matyti, kad vietinis keturių žvaigždučių viešbutis „Ice Angels“ už pasinaudojimą tualetu iš svečių prašo 5 eurų.
Informacinėje lentelėje matyti, kad šį mokestį nurodoma sumokėti registratūroje.
„Šiandien (sausio 19 d. – aut. past.) Borovece aptikau šį tualetą. Mane vienu metu apėmė pyktis ir gėda.
Didžiojoje pasaulio dalyje žmonės šią paslaugą įtraukia į slidinėjimo abonementus, siūlo nemokamus arba pigius tualetus, kuriais gali naudotis turistai. Mano įrašas nėra nukreiptas prieš viešbutį, žmonės rado variantą nebūti viešuoju tualetu, jie taip pat yra valstybės politikos aukos. Manau, kad Turizmo įstatyme tai turėtų būti privaloma nuostata tiek žiemos, tiek vasaros kurortams, atsižvelgiant į turistų talpą“, – įraše rašė vyras, kurį cituoja ir vietinė žiniasklaida, leidinys dnes.bg.
Portalas kreipėsi į viešbučio atstovus dėl komentaro. Jei atsakymą gausime – publikaciją papildysime.
Žmonės negailėjo ironijos
Šia nuotrauka pradėta dalintis ir kitur, sulaukta daug reakcijų ir komentarų. „Pasaulinio lygio slidinėjimo kurorte Borovece apsilankymas tualete kainuoja tik 5 eurus.
Kai kurie skurdesnių šalių, tokių kaip Šveicarija, Austrija ir Vokietija, piliečiai gali manyti, kad tai brangu. Tačiau mes nesame kalti dėl žemesnio gyvenimo lygio tose šalyse; jie tiesiog turi sunkiau dirbti, kad galėtų sau leisti atostogas Bulgarijoje“, – rašo tą pačią nuotrauką paskelbęs kitas vyras.
Žmonės pradėjo dalintis, kiek už šią paslaugą tenka sumokėti kitose šalyse. Pavyzdžiui, viena moteris teigė, kad Šveicarijoje šis mokestis siekia 1 eurą, Vengrijoje 2 eurus, Serbijoje taip pat 1 eurą. Kiti pridėjo, kad Lenkijoje sumokėtų vos 0,5 euro.
Pasipylė komentarai, kuriuose žmonės tvirtina, kad nė už ką nemokėtų tokios sumos. „Tualetas nėra prabanga, tai būtinybė“, – nuomone dalijosi komentarą parašiusi moteris.
Buvo ir palyginimų, ką už tokią sumą galima nusipirkti kitose šalyse: „Už 5 eurus Graikijoje gaunate 2 gyros. O tualetas yra nemokamas…“
„Už tuos pinigus galiu nusipirkti 3 poras apatinių… tai man 10 eurų pelnas“, – skaičiavo kitas soc. tinklo vartotojas.
Į komentatorių akiratį pateko ir Lietuva. „Aš nesistebiu. Lietuvoje Trakų pilyje (įėjimas į pilį yra mokamas) tualeto naudojimas kainavo 2–3 eurus. Vėliau tai pakeitė ir tualetai tapo nemokami“, – pastebėjimu pasidalijo moteris.
Kita vertus, kiti vartotojai tvirtino, kad kainos ir iki euro įvedimo Bulgarijoje nebuvo tokios žemos.
Dar viena mergina aprašė savo kelionę praėjusią vasarą į Bulgarijos sostinę Sofiją, kai vos nenusipirko brangiausio kada nors įsigyto vandens. „Praėjusią vasarą buvau Sofijoje, užsisakiau tik puodelį kavos ir butelį vandens. Kava kainavo 4,50 lv (2,25 Eur), butelis vandens – 13 lv (6,50 Eur). Aš tiesiog grąžinau šį vandenį, jo neatidarydama, nes tai būtų buvęs brangiausias vanduo mano gyvenime. Kai kurios kainos per šį euro keitimą yra tiesiog beprotiškos!“, – dėstė ji.
„Bulgarija pagaliau pasiekė tai, apie ką kiti tik svajoja: valiuta yra tokia stipri, kad netgi tualeto pertrauka tampa prabangia patirtimi. 5 eurai nėra mokestis, tai investicija į higieną, ambicijas ir ekonominį švietimą“, – pastebėjimu pasidalijo dar vienas vyriškis.
Sukėlė šiokį tokį chaosą
Bulgarijos lietuvių bendruomenės lyderės Justinos Kirilovos portalas „Delfi“ pasiteiravo, ar nuo metų pradžios gyventojai pastebėjo kainų pokyčius. Anot jos, tam reikia daugiau laiko.
„Šiuo metu dar yra kiek per anksti daryti aiškias išvadas apie realų kainų augimą, kadangi pereinamasis laikotarpis dar tik prasidėjo. Šiuo metu kainos pateikiamos tiek bulgariškais levais, tiek eurais, todėl gyventojams dar reikia laiko priprasti ir objektyviai įvertinti pokyčius“, – komentavo Bulgarijoje gyvenanti J. Kirilova.
Kaip teigė, situacija primena Lietuvoje vykusį litų keitimą į eurus.
„Vis dėlto svarbu paminėti, kad Lietuvoje tam buvo skirti šeši mėnesiai, per kuriuos gyventojai galėjo palaipsniui priprasti prie naujos valiutos ir kainų perskaičiavimo, o Bulgarijoje tam numatytas vos vieno mėnesio laikotarpis. Būtent tai ir sukėlė šiokį tokį informacinį bei praktinį chaosą kasdienybėje“, – patikino ji.