Nurodoma, kad 11 Europos Sąjungos šalių koalicija pasiūlė sušvelninti kai kuriuos apribojimus, kad Ukraina galėtų panaudoti 90 mlrd. eurų kreditą britiškos ginkluotės pirkimui. Tačiau Prancūzija nori, kad šios lėšos būtų išleidžiamos ES viduje.
Anot leidinio, dabartinis plano variantas numato, kad du trečdaliai kredito lėšų būtų skirti ginklams Ukrainos kariuomenei, teikiant pirmenybę Europos ir Ukrainos gynybos pramonei, o ne pirkimams už Europos Sąjungos ribų. Vis dėlto, remiantis dokumentais, Ukrainos pareigūnai įvertino, kad šiais metais jiems reikės apie 24 mlrd. eurų vertės karinės įrangos, kurios Europos šalys negali pasiūlyti.
Kalbama apie amerikietiškas oro gynybos sistemas „Patriot PAC-3“. Tolimojo nuotolio raketos taip pat įvardijamos kaip dar vienas poreikis, kurio Europos šalys, tikėtina, nepajėgs patenkinti.
Europos pareigūnai pasiūlė Ukrainai įsigyti britiškas sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“. Pagal siūlomą keturių pakopų modelį ginklai Ukrainai būtų perkami pirmiausia iš Ukrainos ir ES gamintojų, vėliau – iš Jungtinės Karalystės, o JAV liktų paskutinėje eilės vietoje.
Tuomet Ukrainos pareigūnai pateiktų pirkimų planus ES valstybėms, kurios juos vertintų pagal tam tikrus kriterijus. Pirmiausia būtų nustatoma, ar Ukrainos gynybos pramonė gali įvykdyti užsakymus, vėliau būtų vertinamos ES gamintojų galimybės. Jungtinė Karalystė atsidurtų trečiajame šios pakopinės sistemos lygyje, o JAV – ketvirtajame ir paskutiniame.
Anot leidinio, koalicija siekia sušvelninti taisykles, kad Ukrainai būtų lengviau pirkti ginkluotę iš trečiojo lygio šalių, tokių kaip Kanada ir kitos valstybės, turinčios gynybos susitarimus su Europos Sąjunga.
„Siekiame dviejų dalykų: pirma, kad sistema būtų pakankamai lanksti ir Jungtinė Karalystė galėtų joje be kliūčių dalyvauti, ir antra, kad Ukrainai netektų patirti per didelės biurokratinės naštos perkant ginkluotę“, – teigė šaltinis.
Pasak šaltinio, Prancūzija su šiuo pasiūlymu nesutinka. Šiuo metu Paryžius aktyviai siekia, kad Europos Sąjunga būtų labiau nepriklausoma nuo sąjungininkų, ypač nuo JAV. Tai susiję su pablogėjusiais Prancūzijos ir JAV santykiais po JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų perimti Grenlandiją.
Šaltinis pabrėžė, kad Prancūzija siekia, jog Ukrainai skirtos lėšos būtų naudojamos ES vidaus gynybos pramonei plėtoti, o ne Kyjivo gynybos poreikiams tenkinti. Tai sukėlė nusiskundimų, jog toks požiūris ribotų Ukrainos galimybes gintis nuo Rusijos.
Šaltinis pridūrė, kad pastangas neutralizuoti Prancūzijos įtaką palaiko Baltijos ir Skandinavijos šalys, taip pat Lenkija, Rumunija, Čekija ir Nyderlandai. Dar aštuonios šalys, įtraukiant Vokietiją, pasisakė už palankesnį požiūrį į Jungtinę Karalystę, tačiau oficialiai prie koalicijos neprisijungė.
Pasak šaltinio, viena iš priežasčių, kodėl Jungtinė Karalystė laikoma palankesne tiekėja, yra jos lyderystė vadinamojoje „Norinčiųjų koalicijoje“.
Be to, anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukraina gaus papildomas raketų-perėmėjų siuntas oro gynybos sistemoms „Patriot“. Pasak jo, atitinkamas susitarimas buvo pasiektas susitikimo su JAV prezidentu metu.