Pagrindinis tokių atakų taikinys šiuo metu – sostinė Kyjivas. Po naujausio Rusijos bombardavimo naktį į sausio 24-ąją beveik 6 tūkstančiai daugiabučių liko be šildymo, teigia meras Vitalijus Klyčko.
Tai jau trečia tokia Rusijos ataka, nutaikyta į Kyjivo šilumos infrastruktūrą, per kiek daugiau nei dvi savaites – po smūgių sausio 9 ir 20 dienomis, kai šimtai tūkstančių žmonių taip pat šalo savo butuose.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Kyjivas – be šildymo ir elektros
„Gyventi Kyjive šiomis dienomis – tarsi lošimas“, – BBC sakė Kyjivo gyventoja Rita.
„Jei turi šildymą ir dujas, nėra elektros ir vandens. Jei turi elektrą ir vandenį, nėra šildymo. Grįžti namo kasdien – kaip žaisti spėjimų žaidimą: ar galėsiu nusiprausti duše, ar turėsiu karštos arbatos, ar neturėsiu nei vieno, nei kito? Ir, žinoma, prie viso to prisideda raketos ir dronai“, – sako ji.
Padėtį Ukrainai labai apsunkina – o Rusijai palengvina – plačiai paplitę daugiabučiai, kurie priklauso nuo bendros centralizuotos šildymo sistemos: vanduo pašildomas kitur ir tuomet pumpuojamas į radiatorius.
Ukrainoje šilumos tiekimo įrenginiai yra milžiniški, o juos atakavus Rusijos pajėgoms nukenčia tūkstančiai žmonių. Ukraina teigia, kad visi tokie šilumos gamybos įrenginiai jau buvo apšaudyti.
Tokios atakos trikdo ir elektros tiekimą, tačiau šiuo atveju gali padėti generatorius ar akumuliatorius. Su šildymu viskas kur kas sudėtingiau – ypač kai nėra ir elektros, reikalingos šildytuvui veikti.
Dauguma miestuose – priklausomi nuo centrinio šildymo
„Kyivteploenergo“, monopolinis šilumos ir karšto vandens tiekėjas Ukrainos sostinėje, BBC nurodė, kad „absoliuti dauguma“ Kyjivo namų yra priklausomi nuo jo paslaugų. Tikslaus skaičiaus bendrovė nurodyti negalėjo dėl saugumo priežasčių.
Zaporižioje – netoli fronto linijos esančiame mieste, kuriame gyvena 750 tūkst. žmonių – beveik trys ketvirtadaliai gyventojų priklauso nuo centrinio šildymo, teigia vietos daugiabučių gyventojų asociacijos vadovas Maksymas Rohalskis.
Kyjivo valdžia pastatė palapines, kur vietos gyventojai gali sušilti.
Kyjivas / ROMAN PILIPEY / AFP
Iki 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos apie 11 milijonų namų ūkių Ukrainoje rėmėsi centralizuotu šildymu, palyginti su septyniais milijonais namų ūkių, kurie šildėsi autonomiškai, teigia Ukrainos energetikos ekspertas Jurijus Korolčiukas.
Sovietmečio palikimas
Visuose Sovietų Sąjungos miestuose, įskaitant Ukrainą, nuo 1950-ųjų buvo vykdomos didžiulės statybų programos – masiškai statant pigius būstus. Dominuoja devynių aukštų gyvenamieji pastatai iš surenkamų gelžbetonio plokščių, arba mažesni penkiaaukščiai blokai, vadinami „chruščiovkėmis“ – pagal sovietų lyderį Nikitą Chruščiovą, kuris prižiūrėjo jų statybas 1950–1960-aisiais.
Šių namų šildymą tiekia dideli įrenginiai, taip vadinamieji TET.
„Ukraina paveldėjo sovietinę šildymo sistemą ir jos nepakeitė – ji iš esmės liko centralizuota“, – BBC sakė Korolčiukas.
Jo teigimu, tai – nauja Rusijos naudojama taktika.
Kyjivas / STRINGER / AFP
„Ankstesnėmis žiemomis tokių smūgių prieš šildymo sistemą nebuvo. Jie pasitaikydavo tik retkarčiais ir nebuvo tiesiogiai nukreipti į šilumos gamybos įrenginius“, – pridūrė jis.
Kaip pažymi BBC, Ukrainos vyriausybė puikiai supranta šią silpnąją vietą ir planuoja veiksmus – numatoma padaryti individualius šilumos punktus daugiabučiuose privalomus.
Tačiau pakeisti dešimtmečiais formuotą sovietinio miestų planavimą užtruks ir laiko, ir pastangų.