Ukrainos lyderis pabrėžė, jog raketų priešlėktuvinei gynybai nesumažėjo, tačiau Rusijos okupantai per atakas paleidžia vis daugiau raketų ir dronų, tuo metu Ukraina tik iš dalies galėjo padidinti perėmėjų ir mobiliųjų ugnies grupių skaičių.

Apie šią kritiką ir gilumines problemas priešlėktuvinėje gynyboje Ukrainos naujienų agentūrai UNIAN pasakojo oro pajėgų atsargos karininkas, gynybos įmonės plėtros direktorius Anatolijus Chrapčinskis. A. Chrapčinskis įsitikinęs, kad kalbama ne apie vienos nakties nesėkmę, o apie metų metais kauptas strategines klaidas visos valstybės lygmeniu.

Ekspertas priminė 2025 m. pradžią, kai iš Ukrainos karo vadovybė žmones iš oro pajėgų masiškai perkėlinėjo į sausumos pajėgas. Anot A. Chrapčinskio, pirmiausia buvo išimami mobiliose ugnies grupėse dirbę specialistai – būtent tie, kurie ir yra pagrindinė grandis, medžiojanti „Shahed“ dronus.

Tai, jo vertinimu, iš karto susilpnino gebėjimą ginti dangų nuo masinių dronų atakų. Ši spraga vėliau pasireiškė skaudžiais nuostoliais ir V. Zelenskio kritika oro pajėgoms.

Priežastys

A. Chrapčinskis pabrėžia, kad pasaulyje paprasčiausiai nėra parengtos, universalios sistemos, galinčios garantuotai uždaryti dangų nuo masinių dronų atakų. Ukraina dabar veikia ne „idealaus modelio eksploatavimo“, o nuolatinės sprendimų ir naujų instrumentų paieškos režimu.

Trečiuoju veiksniu jis vadina kritinį perėmimo priemonių deficitą. Ekspertas primena, kad net pats V. Zelenskis neseniai pripažino: ši sritis buvo tik iš dalies sustiprinta ir iki tol realiai nebuvo galimybių pilnai dengti oro erdvę.

Ketvirta problema – resursų ribotumas. Ukraina ribojama tiek finansiškai, tiek technologiniu požiūriu, o Vakarų partneriai neskuba tiekti būtent tokių priemonių, kurios efektyviausiai kovotų su „Shahed“ grėsme.

A. Chrapčinskis pateikia pavyzdį: IRIS-T komplekso radaras „Shahed“ tipo tikslą aptinka maždaug 30 km atstumu, tačiau tokio radaro kaina siekia apie 17 mln. eurų, todėl toks sprendimas nėra lengvai išplečiamas visos šalies mastu.

Dalis klasikinių radiolokacinių stočių apskritai nebuvo projektuotos kovai prieš mažas, lėtai judančias dronų platformas. Tokiai sistemai „Shahed“ dronas dažnai tėra „triukšmas“, paukštis ar trikdis, kurį filtravimo algoritmai automatiškai atmeta.

Kaltina vadovybę

„Galiausiai turime sisteminę problemą: valstybė neskyrė pakankamai finansinio resurso kompleksinei, daugiasluoksnei sistemai sukurti“, – aiškina A. Chrapčinskis. Anot jo, Vakarų partneriai perdavinėjo Ukrainai tai, ką patys laikė tikslinga priemone, bet ne visada tai, ko Ukraina tiesiogiai prašė.

Esminis Ukrainos poreikis, pasak A. Chrapčinskio, yra masinė detekcija ir pigios perėmimo priemonės. Be šio derinio jokios atskiros sistemos negali tapti tikru skydu nuo dronų ir raketų.

Ukraina ieško alternatyvų, tačiau ši kryptis taip pat turi objektyvių ribų: esant minusinei temperatūrai tokių sistemų taktinių-techninių charakteristikų efektyvumas krenta iki maždaug 50 proc.

Tai reiškia, jog šios priemonės dar reikalauja rimtos techninės plėtros, o ne tik viešų deklaracijų apie „stebuklingas“ naujoves. Be to, reikia aiškaus suvokimo, kur tokie sprendimai įsikomponuoja bendroje gynybos architektūroje.

Dar viena kertinė problema – aiškios techninio užduoties nebuvimas. A. Chrapčinskis pabrėžia, kad dauguma šiandien Ukrainos įmonių siūlomų sprendimų atsirado kaip pačių verslų iniciatyva glaudžiai bendradarbiaujant su atskiromis fronto dalimis.

Tai nėra sisteminio valstybinio užsakymo rezultatas. Dėl to sprendimai fragmentiški, o valstybė neturi vientisos programos, kuri nuosekliai finansuotų ir plėtotų oro gynybos technologijas.

Palyginimui A. Chrapčinskis nurodo Jungtinę Karalystę. Ten valdžia suformuluoja aiškų tikslą, pavyzdžiui, raketa su konkrečiu nuotoliu ir kaina iki milijono dolerių, ir atvirai pateikia užduotį rinkai.

Įmonėms skiriamas finansavimas, nustatomi terminai, o galiausiai valstybė gauna konkretų rezultatą. Ukrainoje dauguma gynybos sprendimų buvo kuriami privačių bendrovių „savo rizika“, be sisteminio valstybės finansavimo.

Žmogiškasis faktorius

Pasak A. Chrapčinskio, žmonių Ukrainos kariuomenėje apskritai trūksta. Jei nebūtų tokio deficito, valstybė nekurti iniciatyvų mobiliosioms ugnies grupėms formuoti iš savanorių ir nesuteiktų privačioms įmonėms galimybės pačioms pirkti perėmimo priemones.

Šios iniciatyvos tiesiogiai rodo, kad apkrova sistemai viršija realius žmogiškuosius pajėgumus. Nėra pakankamai apmokytų operatorių ir šaulių, galinčių nuosekliai dengti visus prioritetinius maršrutus.

Atsakydamas į klausimą, kurioje vietoje „lūžta“ oro gynybos grandinė – nuo perėmėjų ir mobilių ugnies grupių iki F-16 – A. Chrapčinskis pabrėžia, kad tai nėra oro pajėgų lygmens problema. Oro pajėgos negali viešai raginti „aukoti „Patriot“ ar IRIS-T“, reikalauti statyti raketų gamyklas ar atvirai kritikuoti valdžios sprendimus.

„Tai armija, o ne politinis subjektas“, – primena A. Chrapčinskis. Jo nuomone, oro pajėgos dirba su tais instrumentais, kuriuos joms suteikė valstybė, „norinčiųjų koalicija“ ir partnerių parama, įskaitant ir F-16 atsiradimą.

Paprasčiausia viskuo apkaltinti karius, esą jie „ne viską numušė“. Tačiau, anot A. Chrapčinskio, pagrindinis klausimas kitas: ar jiems suteikta pakankamai perėmimo priemonių ir ar sukurta institucinė sistema, kuri nuolat ieško ir plečia sprendimus oro grėsmėms neutralizuoti.

Didžiausia spraga

Būtent čia, jo manymu, ir atsiveria didžiausia spraga. Kol nėra aiškios valstybinės politikos, oro pajėgos tik gesina gaisrus turimomis priemonėmis.

Kalbėdamas apie gandus, kad Rusijos okupantai prisitaikė tiek, jog Kyjivo gynybos modelis jau nebeatitinka realybės, A. Chrapčinskis nurodo, kad nuo pirmojo masinio smūgio pagrindinė jų taktika nesikeitė.

Tai sisteminis teroristinis modelis: smūgiai energetikai ir strateginiams objektams, maksimaliai orientuoti į žalą civiliams.

Keičiasi ne taktika, o mastas ir techninė sudedamoji dalis. Rusijos okupantai nuolat didina smogiamųjų priemonių skaičių ir modernizuoja jas: balistinės raketos tampa sudėtingesnės, auga „Shahedų“ gamyba ir vienu metu naudojamų dronų skaičius.

Tuo metu Ukrainos gynyba nėra pakankamai stiprinama.

A. Chrapčinskis pabrėžia, kad svarbiausias klausimas – ne kodėl ir pro kur dronai skrenda į Kyjivą, o iš kur jie kyla ir kodėl Ukraina dar nevykdo sisteminės strategijos prieš sandėlius, surinkimo vietas ir smogiamųjų grupių formavimo centrus.

Tai, anot jo, jau klausimas ne oro pajėgoms, o bendrai karo architektūrai.

Paklaustas, kas gali pakeisti šią sistemą, A. Chrapčinskis viltis sieja su naujai paskirtu gynybos ministru. Būtent jis turi keisti sistemą iš esmės, mat priešlėktuvinė gynyba – tai ne vien „taikinio numušimas ore“.