„Lyga nuolat akcentuoja savo „šeimyniškas vertybes“, kad ir ką tai reikštų, tačiau, kai kalba pasisuka apie pinigus staiga šios „vertybės“ labai greitai dingsta. Ir kai stengiamasi bent kiek sureguliuoti šią sritį, Milašius (LKL prezidentas Remigijus Milašius, – aut. past.) ir co daro viską, kad šiuos įstatymus apeitų. Tad lygai rodome vidurinį pirštą už sprendimus, kurie pridengiami „vertybėmis“, kai realiai jos neegzistuoja. Po vertybių priedanga iš tikrųjų jums rūpi tik pinigai ir biznis“, – vėliau savo „Facebook“ paskyroje rašė „B tribūnos“ atstovai.
Praėjusią vasarą Lietuvos sporto klubai ir lygos, savo pavadinimuose naudojusios lažybų bendrovių pavadinimus, turėjo šių atsisakyti dėl įsigaliojusio Azartinių lošimų įstatymo.
Tokių buvo net šeši – Panevėžio, Šiaulių, Utenos, Jonavos, Kėdainių komandos ir jau išnykę Vilniaus „Wolves“. Visos komandos reikalavimą išpildė ir griozdiškų pavadinimų nebeliko, tačiau LKL nuėjo kitu keliu.
Dabar lyga visur save pristato kaip „LKL, kurią remia „Betsson“. LKL vadovybė pasinaudojo šiuo įstatymo punktu, tačiau jis tokią formuluotę numato tik klubams arba sportininkams.
„Negalima naudoti lošimų organizatoriaus vardo sporto klubų ar lygų pavadinimuose. Tačiau galima nurodyti rėmėjo vardą šalia remiamo klubo ar sportininko, aiškiai tai atskiriant. Pavyzdžiui: „krepšinio klubas A, kurį remia lažybų bendrovė B“, – skelbia vienas iš punktų.
Kiti punktai tokios galimybės lygai nenumato, tačiau leidžia remti ir apie tai informuoti sporto renginius ar jų transliacijas, sporto organizacijas, sportininkus, kaip jie apibrėžti Sporto įstatyme. Rėmėjo – lažybų organizatoriaus – pavadinimas ir (ar) prekės ženklas gali būti skelbiamas kartu su informacija apie renginį ar transliaciją, nurodant šių laiką ir vietą. Tačiau nebegalima informacijos apie rėmimą skelbti tiesioginės transliacijos metu.
Kaip Delfi teigė Lošimų priežiūros tarnybos atstovai, lyga nepažeidžia įstatymo, nes yra traktuojama kaip sporto organizacija.
„Leidžiama informuoti apie lažybų organizatorių remiamus sporto renginius ar jų transliacijas, sporto organizacijas. Lietuvos krepšinio lyga laikytina sporto organizacija, todėl informuoti apie šio asmens rėmimą nedraudžiama“, – teigiama LPT atsakyme.
Nors teisiškai prisikabinti svertų nėra, J. Vainauskas stojo į „Ryto“ sirgalių pusę.
„Vilniaus „Ryto“ sirgaliai surengė rimtą vertybinį protestą ir labai jais didžiavausi. Buvo numatyti ribojimai, bet atrodo, kad reklamos yra dar daugiau. Visur matai tą reklamą. Man susidarė įspūdis, kad jos tikrai dar daugiau atsirado. Nežinau, ką galvoja mūsų įstatymų leidėjai ir priežiūros tarnybos, bet jeigu buvo intencija riboti, tai nepavyko. Tikrai nesuprantu, kodėl reikia tiek daug lažybų reklamos ir negalima apsieiti be to. Ir kodėl negalima sureguliuoti taip, kad jos pasitrauktų iš eterio.
Tokios reklamos neturėtų būti, o lažybų bendrovės ir taip turėtų skirti dalį savo pelno sportui, iš kurio gyvena. LKL vertybinis pamatas subraškėjo ne pirmą kartą. bet apie kokį vertybinį pamatą galime kalbėti, kai į lygą sugrįžta Gargždų komanda, kai pirmoji po bankroto taip ir neatsiskaitė su žaidėjais?
Gyvename civilizuotoje šalyje ir tikrai nemanau, kad taip turėtų būti. Mane tai labai nuvylė“, – Delfi tinklalaidėje „Aštrus įkirtimas“ rėžė J. Vainauskas.