Transporto aviacijos tema antradienį aptariama prezidento Gitano Nausėdos vadovaujamoje Valstybės gynimo taryboje (VGT).
Šaltinių teigimu, išvakarėse buvo svarstoma, kad aukščiausi šalies vadovai šįkart gali pakeisti savo ankstesnį sprendimą, kuriuo buvo pritarta pradėti derybas su Brazilijos orlaivių gamintoja „Embraer Defense & Security“ dėl trijų orlaivių „C-390 Millennium“ pirkimo.
„Neturim dar atsakymo iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). Kadangi neturim atsakymo, tai negalim judėti į priekį. Kadangi negalime judėti į priekį, vadinasi, turim galvot kitas alternatyvas, turbūt, kad taip ir bus“, – 15min sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Jis šį klausimą kėlė ir prieš mėnesį vykusiame VGT posėdyje.
Lukas Balandis / BNS nuotr./Robertas Kaunas
Alternatyvų ministras kol kas neįvardija. Bet jų nėra daug. Jei atsisakoma minties pirkti naujus orlaivius, gali tekti grįžti prie poreikio atnaujinti dabar turimus tris itališkus „Spartan“ C-27J orlaivius. Nors būtent ši 150 mln eurų galinti kainuoti alternatyva dar pernai Karinių oro pajėgų pristatymuose vertinta kaip prasčiausia.
Teisėsauga kol kas neatskleidžia, kiek pažengęs praėjusių metų rugsėjį pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su KAM ir Gynybos resursų agentūros (GRA) sprendimais pasirinkti būtent braziliškuosius „Embraer“ orlaivius. Tyrimui vadovaujanti Generalinės prokuratūros prokurorė Vilma Vidugirienė 15min teigė nieko detaliau negalinti pasakyti apie tyrimą ir patvirtino, kad jame įtarimai niekam nepareikšti, nesuteikti ir jokie kiti statusai.
Teisėsaugos tyrimas dabar tapęs šydu Krašto apsaugos ministerijai bei kariuomenės atstovams atsisakant komentuoti bet kokius klausimus, susijusius su „Embraer“.
Tuo metu „Embraer“ atstovai rankų nenuleidžia – Lietuvos žurnalistus viešųjų ryšių ir lobizmo įmonė „Fabula“ dar gruodį kvietė atvykti į pristatomąjį C-390 skrydį Varšuvoje. „Fabulos“ atstovas Gintautas Dulskas 15min patvirtino konsultuojantis aviacijos įmonę.
„Embraer“ vizualizacija/„Embraer C390 Millennium“
Staigmena įplieskusi audrą
Planai įsigyti tris modernius orlaivius C-390 Millennium pirmą kartą viešai nuskambėjo praėjusių metų birželį, šį sprendimą palaiminus VGT. Žinia tąkart net patyrusiems gynybos ekspertams pasirodė netikėta, mat iki tol apie naujų transporto orlaivių poreikį viešų diskusijų nebuvo girdėti.
Ši staigmena sukėlė įtarimų Seimo opozicijos atstovams, kurie ir kreipėsi į teisėsaugą. Užvirė aštrūs ginčai tiek viešoje erdvėje, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete – kokiomis lėšomis bus finansuojamas ne mažiau nei 700 mln. eurų kainuosiantis pirkinys, kodėl pasirinkti būtent braziliški lėktuvai ir ar iš tiesų jų reikia?
Tuometinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė tikino, kad sprendimas pasvertas, būtinas ir neatidėliotinas, tačiau tėisėsaugai įsikišus, „Embraer“ tema įšalo – ministro pareigas perėmęs R.Kaunas vos pradėjęs darbą pareiškė, kad jokių derybų nevyks, kol nebus aiški ikiteisminio tyrimo atomazga.
15min Tyrimų iš skirtingų šaltinių surinkti duomenys ir dokumentai rodo, kad C-390 Millennium orlaiviai Karinių oro pajėgų (KOP) pristatymuose tuometinei Krašto apsaugos ministerijos vadovybei buvo išskiriami iš kitų dar praėjusių metų pradžioje. Tai yra – dar prieš pradėjus rinkos analizę ir prieš pateikiant užklausas penkiems aviacijos gamintojams, iš kurių atsiliepė trys – „Embraer“, „Airbus“ ir „Lockheed Martins“.
15min montažas/Vasario 13 d. Karinių oro pajėgų prezentacija, pasiūlyta: atsisakyti „Spartan“ C-27J modernizavimo ir įsigyti „Embraer“ C-390 Millennium orlaivius.
„Rinkos analizė buvo padaryta teisingai, nes stebėjau aš tą procesą, dar tarnavau ir buvo prieita išvados, kad šiandien dienai geriausias tas variantas ir būtų KC -390 Embraer“, – 15min teigė į atsargą dabar jau išėjęs buvęs Karinių oro pajėgų vadas pulkinininkas Dainius Guzas, vėliau kurį laiką tarnavęs Gynybos štabe.
Kodėl prireikė tikslinti reikalavimus orlaiviams?
Užklausos brazilų „Embraer“, italų „Leonardo“, amerikiečių „Lockheed Martins“ ir „Boeing“ bei Europos „Airbus“ kompanijoms išsiųstos tą pačią praėjusių metų pavasario dieną – balandžio 28-ąją – kai KOP štabe vyko susitikimas su „Embraer“ atstovais.
Tą pačią dieną buvo patvirtinti ir operaciniai reikalavimai orlaiviams, pagal kuriuos kompanijos turėjo pateikti savo pasiūlymus.
Pirkimus atliekančios Gynybos resursų agentūros vykdyta rinkos analizė užtruko kiek daugiau nei mėnesį.
O dar prieš jos pristatymą ir po kelių susitikimų su „Embraer“ atstovais pasikeitė ir operaciniai reikalavimai orlaiviams – juose, neoficialiais duomenimis, neliko punkto, numačiusio, kad naujasis lėktuvas turėtų būti pajėgus gabenti „Boxer Vilkus“ – Lietuvos kariuomenės pėstininkų kovos mašinas.
KAM ir kariuomenei atsitvėrus tylos siena, tikslaus atsakymo, kas galėjo lemti šį pokytį neįmanoma gauti. Pagal vieną neoficialią versiją – tai esą buvo mažareikšmis pataisymas, kita versija kursto įtarimus – esą su kovine komplektacija „Boxer Vilkas“ netelpa pagal svorį į „Embraer“ C-390 orlaivį. „Vilko“ juo labiau nepakeltų ir amerikiečių gaminamas „C-130J Super Hercules“.
Patikslinus operacinius reikalavimus, čia pat buvo patikslinta ir rinkos analizė, o netrukus krašto apsaugos ministrei patarianti KAM Gynybos resursų taryba pritarė „Embraer“ C-390 Millennium orlaivių pasirinkimui.
Prieš svarbiausius sprendimus – „Embraer“ susitikimas su ministre
Šis pokytis reikalavimuose, kaip minėta, įvyko per trumpą laiką po kelių atskirų KAM ir GRA vadovyvės susitikimų su „Embraer“ atstovais.
Vienas tokių – jau anksčiau viešai nuskambėjęs tuometinės krašto apsaugos ministrės D.Šakalienės susitikimas birželio 1-ąją Azijos gynybos forume Singapūre. Jis įvyko dar prieš rinkos analizės pristatymą, ir prieš VGT posėdį, kuriame uždegta žalia šviesa deryboms dėl braziliškų orlaivių pirkimo.
„Embraer C-390 Millennium“ / GABRIEL ARAUJO / REUTERS
Kaip rašė BNS, sklaidydama opozicijos atstovų įtarimus, D.Šakalienė anksčiau aiškino, kad tai buvo bendro pobūdžio pokalbis ir jokiu būdu ne derybos. Tuometinė ministrė pabrėžė, kad pokalbis su Brazilijos aviacijos bendrovės atstovais vyko jų iniciatyva.
15min surinkti duomenys tai patvirtina – ministrė Azijos gynybos forumo išvakarėse gavo „Embraer“ kompanijos prezidento kvietimą susitikti Singapūre, žadant pristatyti ne tik C-390 Millennium, bet ir lengvąjį atakos orlaivį A-29 Super Tucano.
15min montažas/Laiškas
„Šis ministrės susitikimas tikrai išsiskyrė iš kitų, vykusių net tame pačiame forume Singapūre. Jis labai nustebino ir jos komandą, nes buvo panašus į finalinį derybų etapą prieš padedant parašus. Buvo kalbama labai konkrečiai – kiek, kada orlaiviai turėtų būti pristatyti, iš pradžių – kad visi trys turėtų būti dar šią valdančiųjų kadenciją pristatyti, vėliau nusileido – kad bent vienas orlaivis pasiektų Lietuvą iki 2028-ųjų“, – pasakojo 15min šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Buvusi ministrė šiuo metu konkrečių detalių taip pat nekomentuoja, tačiau kartoja besilaikiusi visų procedūrų.
„Kaip ir bet kurio kito įsigijimo planavimo atveju griežtai laikiausi procedūrų, neabejoju, kad jų laikėsi ir visa komanda. Visą informaciją itin detaliai pateikėme ir STT“, – 15min teigė D.Šakalienė.
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Dovilė Šakalienė
Ji teigė turėjusi vieną tikslą – „užtikrinti, kad kariuomenės poreikiai būtų maksimaliai atliepti, o valstybės lėšos naudojamos tvariai ir atsakingai“.
„Reaguojant į karinių oro pajėgų bei gynybos štabo argumentus dėl karinių transporto orlaivių poreikio bei vertinant mūsų sąjungininkų vykdomus ar planuojamus įsigijimus, kuomet „Embraer“ orlaivius įsigijo ar planuoja įsigyti švedai, lenkai, portugalai, olandai, čekai, slovakai, vengrai ir kitos Europos valstybės, siekėme greičiausio ir Lietuvai naudingiausio sprendimo, kuris atitiktų ir NATO užduočių vykdymo reikalavimus“, – pridūrė buvusi ministrė.
Birželio 18-oji: Vilnius – Paryžius
Netrukus po susitikimo Singapūre birželio pradžioje buvo planuojamas dar vienas susitikimas su „Embraer“ atstovais birželio 18-ąją – D.Šakalienė raštu informavo kompanijos prezidentą apie tai, kad susitikti su „Embraer“ vadovybe Paryžiaus aviacijos parodoje atvyks už šį projektą atsakinga tuometė krašto apsaugos viceministrė Loreta Maskaliovienė. D.Šakalienė taip pat svarstė vykti į Paryžių, jei netrukdys įtempta Seimo darbotvarkė.
Kompanijos atstovų taip pat buvo prašoma neskelbti detalių apie transporto orlaivių įsigijimo planus anksčiau laiko, t.y. iki kol to nepadarys oficialios Lietuvos institucijos.
„Neplanuoju nieko komentuoti.(…) Nedirbu ten, tai neplanuoju“, – 15min sakė buvusi viceministrė L.Maskaliovienė, žurnalistei paprašius pakomentuoti transporto orlaivių atrankos proceso aplinkybes.
Patricija Adamovič / BNS/Loreta Maskaliovienė
L.Maskaliovienė anksčiau yra dirbusi kelių ministerijų vadovybėje, Pramonininkų konfederacijoje. Krašto apsaugos viceministre, kuruojančia įsigijimus ir gynybos pramonės vystymą, buvo paskirta pernai birželio pradžioje, prieš pat karinio transporto orlaivio atrankos procesų kulminaciją.
Birželio 18-ąją Valstybės gynimo tarybos posėdis, kuriame tuometė ministrė D.Šakalienė pristatė pasiūlymą pradėti derybas su Brazilijos įmone dėl trijų orlaivių įsigijimo, sutapo su svarbiu įvykiu – tarptautine aviacijos paroda Paryžiuje. Į ją, kaip ir tartasi su „Embraer“ vadovybe iš anksto, atvyko L.Maskaliovienė.
Tą pačią dieną „išsprogo“ svarbi žinia: Vilniuje – po VGT posėdžio, kuriame pritarta deryboms su „Embraer“, ir – Paryžiaus parodoje, kurioje viceministrė taip pat paskelbė, jog tikimasi „per artimiausius mėnesius užbaigti įsigijimo sutartį.“
Nuotrauka iš „Embraer“ svetainės, prie jos buvo paskelbta, kad Lietuva pirks jos transporto orlaivius. Šis pranešimas buvo išplatintas 2025 m. birželio 18 d. Paryžiaus aviacijos parodoje.
„Volkswagen“ prieš „Lamborgini“
Įsiplieskus viešoms diskusijoms dėl netikėto sprendimo įsigyti tris naujus karinius transporto orlaivius, Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė dėstė tuos pačius argumentus, kodėl naujasis pirkinys bus geresnis už dabar naudojamus „Spartan“ C-27J lėktuvus.
Itališki „Spartanai“ eksploatuojami beveik 20 metų, jų avionika sensta, o nuo 2030-ųjų įsigaliojus naujiems reikalavimams, be brangiai kainuosiančios (apie 150 mln.eur.) avionikos modernizacijos jie būtų tinkami skrydžiams tik šalies viduje.
Nuotr. iš R.Vaikšnoro „Facebook“ įrašo/Lietuvos kariuomenės lėktuvas „Spartan“
„Avioniką modernizuoti įmanoma, tačiau tai bus labai brangu ir turėsime naują avionikos įrangą sename „Spartano“ kūne“, – skelbė Lietuvos kariuomenė.
Planuotų įsigyti „Embraer“ lėktuvų krovinių pervežimo galimybės, lyginant su „Spartanu“, kaip skelbta – daugiau nei dvigubos, skrydžio greitis – 870 km/val. („Spartanas“ – 500 km/val.), „o svarbiausia – šis lėktuvas gali papildyti kuru kitus lėktuvus skrydžio metu“.
15min kalbinti buvę karinių oro pajėgų lakūnai atkreipė dėmesį, kad ir dabartiniai „Spartan“ turi kuro papildymo ore funkciją.
„Kad nenaudojom, galiu patvirtint…“, – 15min sakė buvęs KOP vadas D.Guzas, paklaustas, kiek kartu per 20 metų dabartiniai „Spartan“ atliko tokį papildymą kuru ore.
Tačiau karininkas pabrėžė kitus „Spartano“ trūkumus – įsisenėjusias problemas dėl logistikos, atsarginių dalių tiekimo.
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Dainius Guzas
„Jūs turbūt prisimenat, kai 2017 metais smaginosi visa žiniasklaida, kad nenuskraidinom laiku prezidentės į Rygą, nepaėmėm premjero iš Briuselio, tie orlaiviai labai gedo. Ir ne todėl, kad mes jų neprižiūrėjom, o todėl, kad iš gamintojo detalių tiekimas buvo labai blogas“, – pasakojo buvęs KOP vadas.
Dėl to, pasak jo, kartais tekdavo suktis keičiantis detalėmis su kitais NATO partneriais, skraidančiais „Spartanais“: „Keisdavomės tarp tų naudotojų… italai, rumunai, dar slovakai… kas turėdavo – keisdavomės.“
„Spartanų“ pagaminta palyginus nedaug. Tikrai ne kaip „Boeingų“ ar „Airbusų“, ir tikrai ne kaip „Embraerių“. Tai jie tokie kaip brangoka mašina, galima palygint su „Lamborghini“ – reta, graži, galinga, skrenda gerai, bet eksploatacija brangoka“, – sakė D.Guzas.
„Embraer C-390 Millennium“ / Benoit Tessier / REUTERS
Su kuo galima palyginti „Embraer“ C-390?
„Pagal tai, kaip jis naudojamas, daugiau su „Volkswagen“ šeima lyginčiau ten gi ir „Škoda“ ir „Seat“. Kainos ir kokybės santykis, svarbiausia – patikimumas.(…) Yra tie patys „Embraer“ civiliai lėktuvai, ir svarbiausia detalės, visos jos keičiasi, reiškia, palengvėja tiekimo grandinė“, – pridūrė atsargos karininkas.
Buvęs KOP vadas pripažino, jog anksčiau pačiam yra tekę susitikti su „Embraer“ atstovais, tačiau kalbėta apie kitus modelius:
„Ne, dėl būtent šito modelio neteko. Kažkada anksčiau, tai jie („Embraer“-red.) kaip ir užsukdavo, dar kai KOP vadu buvau, esu bendravęs, kitokių jie ten visokių lėktuvėlių atvažiuodavo pristatyt – jie „Super tucano“ (Embraer A-29 Super Tucano) buvo mums pristatę“.
Kas yra „Embraer“?
- Valstybinė įmonė įkurta 1969 m. Brazilijoje.
- 1994 m. įmonė buvo privatizuota, tačiau Brazilijos valstybė išlaikė ypatingą įtaką – turi „auksinę akciją“. Ši vyriausybė suteikia veto teisę strateginiams sprendimams, pavyzdžiui – karinėms programoms.
- „Embraer“ yra trečias pagal dydį civilinių orlaivių gamintojas pasaulyje.
- Didžioji dalis įmonės akcijų priklauso investicijų fondams. Didžiausi yra JAV – „BlackRock“, „Brandes Investment Partners“, „Vanguard“. Brazilijos valstybinis plėtros bankas BNDES valdo apie 5,4 proc. įmonės akcijų.
Kas skraidins labai svarbius (VIP) asmenis?
„Tris valandas esi priverstas tylėti ir paskęsti savo mintyse, nes susikalbėti, kaip anksčiau, taip ir dabar, neįmanoma“, – taip dar 2007-aisiais kalbėjo tuometinis prezidentas Valdas Adamkus, apibūdindamas pirmąsias skrydžių Lietuvos kariuomenės „Spartanu“ patirtis.
Kartu su naujaisiais lėktuvais tąkart buvo įsigyta ir VIP kapsulė – įmontuojamas salonas svarbiems asmenims ir jų palydų patogesniam skraidinimui.
„Grubiai pasakysiu, zaporožiečio niekaip nepadarysi žiguliu, reikia nepamiršti, kad tai yra karinis transporto lėktuvas“, – į kritiką tąkart atkirto tuometinis KOP vadas sakė Artūras Leita.
Antano Gedrimo nuotr./Artūras Leita
Kaip užtikrinti VIP asmenų skraidinimą vertinta ir pernai analizuojant KOP transporto orlaivių pajėgumų vystymą: pirkti, nuomoti atskirą specialiai tam tikslui lėktuvą arba – vėl pritaikyt perkamus naujuosius karinius lėktuvus svarbiems asmenims gabenti.
Kaip vienas „Embraer“ C-390 Millennium privalumų pristatymuose ne kartą minėta būtent tai, kad į šį lėktuvą taip pat gali būti montuojama vadinamoji VIP kapsulė – apsauganti nuo vibracijos, su patogiomis sėdynėmis, kilimine danga išklotom grindim, bet kainuojanti apie kelis milijonus eurų, priklausomai nuo komplekto. Tai minėta ir praėjusių metų pavasarį, t.y. prieš rinkos analizę, rengtame Karinių oro pajėgų poreikių pristatyme.
Kodėl ne „Herkules“?
Karinių oro pajėgų transporto lėktuvų poreikius atitinka ir JAV gamintojo „Lockheed Martin“ siūlomi C-130J Super Hercules orlaiviai. Tačiau KOP ekspertų vertinimu, ir šie neprilygsta braziliškiems „Embraeriams C-390“.
„Embraer“ pranašesni įveikiamais didesniais skrydžio atstumais, kiek didesne keliamąja galia, didesniu greičiu. Tačiau „Embraer“ negali lygintis su „Herkulesais“ patirtimi – šie skraido nuo praėjusio amžiaus vidurio, naudojami daugelio šalių karinėse pajėgose.
Tuo metu braziliškasis C-390 pirmą kartą visuomenei pristatytas 2019-aisiais, šių orlaivių kol kas pagaminta 10, tačiau „Embraer“ gamyba sparčiai plečiasi.
Kaip vienas „Embraer“ trūkumų nurodoma ir tai, kad orlaivį gamina ne NATO šalis, o valstybė – priklausanti BRICS sąjungai, kurioje yra Rusija ir Kinija. Atsakydama į tai ministrė D.Šakalienė viešai ne kartą yra atkartojusi darbiniuose pasitarimuose minėtus argumentus – didžiąją dalį moderniųjų „Embraerių“ dalių tiekia Europos bei JAV gamintojai.
BRICS viršūnių susitikimas / Li Xiang / ZUMAPRESS.com
„Jį gamins, surinkinės Portugalijoj tokia OGMA gamykla. Ji atitinka visus tuos NATO sertifikatus“, – sakė buvęs KOP vadas D.Guzas.
Tarp strateginių partnerių – ir Vengrijos gamintoja
Beje, sutapimas ar ne, vieno „Embraer“ detales gaminančio europietiško tiekėjo buvęs savininkas lankėsi Lietuvoje pernai liepą, Šiauliuose lankė Oro policijos misijoje tarnaujančius Vengrijos karius.
Vizito į Lietuvą atvykusį Vengrijos gynybos ministrą, buvusį strateginės „Embraer“ partnerės „Aero Vodochody“ akcininką Kristófą Szalay-Bobrovniczkį tąkart pasitiko krašto apsaugos viceministrė L.Maskaliovienė.
Viešų šaltinių duomenimis, buvęs diplomatas, verslininkas, o dabar – Vengrijos gynybos ministras K.Szalay-Bobrovniczkis yra artimas Vengrijos premjero Viktoro Orbano bendražygis.
Viktoras Orbanas / CNP/AdMedia/SIPA / CNP/AdMedia/SIPA
C-390 detales (galines fiuzeliažo dalis, krovinių rampas, duris, liukus, sparno priekinės briaunos elementus) gaminančios įmonės „Aero Vodochody“ kontrolinio paketo akcininku dabartinis vengrų ministras buvo tapęs dar prieš prdaėdamas darbą Vyriausybėje, 2021-aisiais.
Tapęs ministru, dėl interesų konflikto rizikos, K.Szalay-Bobrovniczkis akcijas perleido kitam verslininkui, bet netrukus jų kontrolę perėmė Vengrijos Gynybos ministerija, kuriai iki šiol vadovauja K.Szalay-Bobrovniczkis.
Į tą pačią vengrų gamintoją driekiasi ir V.Orbano neformalaus patarėjo įtakingo oligarcho Arpado Habony ryšys – šis taip pat valdo susijusios įmonės akcijų dalį.
2024 m. spalį vengrų kontroliuojama „Aero“, turinti gamyklą Čekijoje ir Brazilijos „Embraer“ pranešė stiprinančios partnerystę – „didinti Čekijos gamybos dalį, perkeliant dalį gamybos tiesiai į Aero ir kitus Čekijos tiekėjus“.
15min praėjusį penktadienį pateikė klausimus „Embraer“ atstovams ir kol kas jų atsakymų nesulaukė.