Vokietija pasiekė ribą: iš Pistoriaus – signalas Ukrainos sąjungininkams

Pirmadienį po susitikimo su Lietuvos krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu vokiečių politikas pabrėžė, kad Vokietija oro gynybos srityje jau „padarė neproporcingai daug“.

Anot B. Pistoriaus, Ukrainai perduota daugiau nei trečdalis Vokietijos turimų „Patriot“ sistemų, o tolesnė pagalba apsunkinta, nes pati šalis laukia atsarginių dalių.

Karas Ukrainoje. 2026-ųjų sausis (nuotr. SCANPIX)

Rusų ataka Charkive (nuotr. Telegram)

Paragino Ukrainos sąjungininkus prisidėti daugiau

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Vokietija yra vienintelė „Iris-T“ sistemų tiekėja ir nuolat aprūpina jomis Ukrainos kariuomenę. Tačiau, atsižvelgiant į žymiai išaugusius Rusijos išpuolius, to nepakanka

„Todėl būtų gerai, jei kas nors rastų ir galėtų pristatyti dar ką nors, kad padėtų Ukrainai“, – pažymėjo B. Pistorius.

Kaunas susitiko su Vokietijos gynybos ministru: štai ką aptarė

Krašto apsaugos ministras R. Kaunas pirmadienį Berlyne su Vokietijos gynybos ministru B. Pistoriumi aptarė dvišalį bendradarbiavimą, Vokietijos brigados priėmimą Lietuvoje.

Kaip pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), susitikime ministrai aptarė galimybes toliau plėsti ir gilinti dvišalį gynybos bendradarbiavimą, judant link gilesnės integracijos.

R. Kaunas pabrėžė potencialą glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant ribotų ir kritinių pajėgumų trūkumą, kartu juos vystant ir integruojant, taip siekiant reaguoti į augančias Rusijos grėsmes.

KAM pažymėjo, kad Lietuva siekia stiprinti bendradarbiavimą oro ir kibernetinės gynybos, bepiločių ir jų sistemų, specialiųjų operacijų pajėgų ir jūrų erdvės stebėjimo srityse.

„Lietuva ir Vokietija šiandien kartu stiprina naują saugumo architektūrą Europoje. Turime nesustoti ir toliau gilinti mūsų šalių bendradarbiavimą. Vokietijos lyderystė užtikrinant NATO rytinio flango saugumą yra neįkainojama“, – KAM pranešime cituojamas R. Kaunas.

Kaip rašė BNS, Berlynas iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje planuoja dislokuoti apie 4–5 tūkst. karių brigadą, o priimančioji šalis įsipareigojusi parengti tam reikalingą infrastruktūrą.

Didžioji dalis brigados įsikurs Rūdninkų poligone, Šalčininkų rajone. Rukloje, Jonavos rajone, Vokietija be kovinių ketina dislokuoti inžinerinius, žvalgybinius dalinius.

R. Kaunas Vokietijos gynybos ministrui patvirtino, kad Lietuva yra tvirtai įsipareigojusi užtikrinti visą brigadai reikalingą infrastruktūrą. Pasak KAM, prioritetinė infrastruktūra ir laikini sprendimai brigadai bus parengti iki 2027-ųjų pabaigos.

Abi šalys taip pat aktyviai bendradarbiauja gynybos pramonės srityje.

2025 metų pabaigoje KAM kartu su tarptautiniais partneriais – „KNDS Deutschland“, „Rheinmetall Landsysteme“ ir valstybės valdomos energetikos grupės „EPSO-G“ atstovais – pasirašė memorandumą dėl pramoninio bendradarbiavimo, susijusio su pagrindinių kovos tankų „Leopard 2 A8“ surinkimo ir priežiūros infrastruktūros kūrimu Lietuvoje.

Susitikimo metu ministrai aptarė gynybos įsigijimus ir pramoninį bendradarbiavimą, regioninę saugumo situaciją, paramą Ukrainai.

Šaltinis:
BNS ir tv3.lt

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.

Vokietija pasiekė ribą: iš Pistoriaus – signalas Ukrainos sąjungininkams

Tags: