Intriguojantis ir aktualijas atspindintis kūrinys kartu su lydinčia menotyrininkės Laimos Kreivytės paskaita bus pristatytas vasario 20 d. Kraštiečių muziejuje, Š. Saukos ir N. Saukienės galerijoje Zarasuose.
Paveikslas lyg televizoriaus ekranas
Už stalo sėdintis, kone pasaulio karaliumi vaizduojamas pusnuogis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas pirštu beda į senovės graikų filosofą Platoną – vieną pirmųjų svarsčiusių, kas yra ideali valstybė ir kaip ją derėtų valdyti. Kiek toliau – Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu valgo kiaušinienę. Briuselio simboliu laikoma skulptūra „Besišlapinantis berniukas“ įgyja Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano veidą. O G. Nausėda tekinas bėga su M. K. Čiurlionio nutapytų karalių rankose laikyta spinduliuojančia kaimo sodyba. Tai – tiršto tapybinio pasakojimo detalė iš naujausio Š. Saukos paveikslo „Tai, ką matau“.
Kūrinio siužetą globoja ir baudžia virš žemiškųjų figūrų pakibusi nukryžiuota būtybė, iš kurios rankų lyja varlėmis. Autorius savitai interpretuoja Biblijoje aprašytą Dievo bausmę – antrąją Egipto rykštę, kai varlės užplūdo šalį kaip nepaklusnumo aukščiausiajam pasekmė. Painų, politinių įtampų ir netikėtų kultūrinių jungčių kupiną pasakojimą Š. Sauka komponuoja į trijų dalių paveikslą.
„Ištikimas savo tapybinei manierai Š. Sauka sutirštintai vaizduoja tai, ką mato, girdi ir skaito naujienose. Naujausias kūrinys tampa šiandieninės pasaulio netvarkos komentaru, savotišku laiko liudijimu, kuriame į intelektualų rebusą jungiamos politinės ir religinės personifikacijos, kultūriniai ir kasdienybės simboliai. Sprendžiant šį vizualinį galvosūkį ir atpažinus pavaizduotus bei jų ryšius lydės nuostabos jausmas. Kita vertus, gali pasirodyti, kad neretai šokiruojančiais laikomi Saukos paveikslai nebežeidžia taip, kaip pati nenuspėjama šiandienos realybė“, – apie naujausią Š. Saukos paveikslą pasakoja menotyrininkė dr. Monika Saukaitė.
Kūrinio pristatyme – paskaita apie nejaukų meną Vasario 20 d. 16 val. Kraštiečių muziejuje, Š. Saukos ir N. Saukienės galerijoje Zarasuose organizuojamą kūrinio pristatymą lydės Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės dr. Laimos Kreivytės paskaita „Šiuolaikinio meno iššūkiai: siaubo galių tyrimas ir kūrėjo/s drąsa“. Joje menotyrininkė pasakos apie tai, kaip šiuolaikinis menas suprantamas ir veikia pasaulyje, kuriame daug geopolitinės įtampos, krizių ir spaudimo viską paversti pelnu.
„Prisiminus praėjusios vasaros įvykius, lydėjusius Mykolo Saukos skulptūros „Liudytoja“ atidengimą ir pristatant naująjį Šarūno Saukos tapybinį darbą, paskaitoje bus klausiama, kodėl kai kurie meno kūriniai kelia nejaukumą ar net atstumia. Ar tai yra sąmoningas menininkų pasirinkimas, ar išblaškyto dėmesio auditorijos projekcija? Kaip šiandien žiūrime į sukeistintą realybę Nomedos Saukienės paveiksluose – ar nejauka atsėlina ir į savo kambario kertes? Bus aptariama, kaip menas keičia viešąsias erdves, koks menininkų vaidmuo ir dialogo su auditorija galimybės“, – apie savo paskaitą Zarasuose pasakoja L. Kreivytė.
Saukų galerija – didžiulė tarptautinė galimybė
2023 m. gegužę duris atvėręs Zarasų krašto muziejaus padalinys Kraštiečių muziejus pristato tapytojų Š. Saukos ir N. Saukienės, J. Peno, fotografo M. M. Botviniko, karikatūristo A. Jafee darbus, tremtinių ir partizaninio laikotarpio istoriją. Restauruotame, bene seniausiame miesto istoriniame pastate įrengta galerija šiandien, pasak Kraštiečių muziejaus vadovės Aleksandros Stadalienės, tampa ne tik regioniniu ar nacionaliniu, bet ir tarptautiniu traukos centru.
„Esame pasienyje su Latvijos miestu, kuris didžiuojasi žymiausiu abstrakčiojo ekspresionizmo atstovu Marku Rotko. Jo darbų apžiūrėti vykstama į Londoną, Vašingtoną, Nujorką, Hiustoną, bet galima užsukti ir į jo vardo muziejų Daugpilyje. Tad Zarasuose turėti galeriją, kurioje pristatomas garsiausias Lietuvos siurrealizmo ir fantastinio realizmo atstovas Sauka – didžiulė tarptautinė galimybė supažindinti su unikalia lietuvių kūryba. Taip pat, tai pasiteisinęs metodas decentralizuoti kultūrą Lietuvoje, parodant, kad aukšto lygio šiuolaikinis menas nebėra sutelktas tik Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje“, – sako muziejaus vadovė A. Stadalienė, primenanti, kad Zarasai 2028-aisiais taps Lietuvos kultūros sostine.
Kultūrine kelionės kryptimi Zarasus kviečiama pasirinkti ir šių metų vasarą. Gegužės 30 d. Š. Saukos ir N. Saukienės galerijoje atidaroma Š. Saukos darbų paroda iš privačios Aušros ir Vytauto Čyrų kolekcijos. Ši paroda veiks iki rugsėjo 30 d.