Nors siekis sumažinti atskyrą tarp vyrų ir moterų atlyginimų Lietuvoje jokia naujiena, iki šiol trūko griežtesnio ir aiškesnio reguliavimo.
Siūlomuose Darbo kodekso pakeitimuose konkrečiai įvardijama, ką turės daryti darbdavys, jei bus nustatyta, kad skirtumas tarp vyrams ir moterims mokamo uždarbio yra objektyviai nepagrįstas, kokios informacijos gali prašyti darbuotojai ir kas laukia darbdavių, nesilaikančių reikalavimų.
Naujos darbdavių pareigos
Kas keičiasi? Įsigaliojus pakeitimams darbdaviai turės kas mėnesį „Sodrai“ teikti duomenis apie darbuotojų darbo užmokestį, darbo laiką ir pareigybės grupę. Jais remdamasi „Sodra“ apskaičiuos kiekvieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydį, taip pat darbuotojų VDU pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje ir kas mėnesį šią informaciją pateiks Valstybinei darbo inspekcijai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai ir darbdaviui.
Be to, kas mėnesį bus viešai skelbiami darbdavių, turinčių ne mažiau kaip 8 darbuotojus, valandiniai VDU, mokami vyrams ir moterims.
100 ir daugiau darbuotojų turintys darbdaviai gaus ir papildomus duomenis, pvz. vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį, tačiau jie bus teikiami rečiau – kas vienus arba trejus metus, priklausomai nuo įmonės dydžio. Mažesnės bendrovės taip pat galės gauti papildomus duomenis, jei to pageidaus.
Iškilus neaiškumams dėl darbo užmokesčio 100 ir daugiau darbuotojų turinčiose bendrovėse, jų darbuotojams ir darbuotojų atstovams paprašius, darbdavys turės pateikti paaiškinimus dėl bet kokio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo. Paaiškinimo gali pareikalauti ir Valstybinė darbo inspekcija bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Darbdavys privalės pagrįsti atlyginimų skirtumą objektyviais, lyties požiūriu neutraliais kriterijais. Nepavykus to padaryti jis bus įpareigotas ištaisyti skirtumą ne vėliau kaip per šešis mėnesius. Jei tai nebus padaryta, o darbo užmokesčio skirtumas tarp bet kurios pareigybių grupės vyrų ir moterų VDU sieks bent 5 proc., darbdavys, bendradarbiaudamas su darbuotojų atstovais, turės atlikti bendrą darbo užmokesčio vertinimą.
Darbo užmokesčio konfidencialumas
Įsigaliojus Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektui, duomenys apie darbuotojo darbo užmokestį nebegalės būti laikomi konfidencialia informacija tuo atveju, jei darbuotojas šiuos duomenis atskleis siekdamas užtikrinti savo teisę už tokį patį ar vienodos vertės darbą gauti vienodą darbo užmokestį.
Taip pat iš darbuotojo bus draudžiama reikalauti informacijos apie anksčiau gautą darbo užmokestį. Tai jokiu būdu nereiškia, kad bus draudžiama darbo pokalbio metu pasiteirauti apie darbo užmokesčio lūkesčius. Priešingai – darbdaviui atsiranda papildoma pareiga pateikti darbuotojui kolektyvinės sutarties nuostatas, taip užtikrinant skaidresnes derybas dėl atlyginimo.
Darbo apmokėjimo sistemos pokyčiai
Dar vienas planuojamas svarbus pokytis – darbo apmokėjimo sistema taps privaloma visiems darbdaviams. Šiuo metu ji privaloma tik tiems, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau.
Priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus, darbdaviai patvirtinti arba atnaujinti darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą turės iki š. m. birželio 7 dienos.
Nauji pakeitimai reikalaus sistemoje detaliau pateikti informaciją. Joje pateikiami duomenys apie pareigybių suskirstymą į grupes pagal objektyvius, lyties požiūriu neutralius kriterijus, apimančius įgūdžius, kvalifikaciją, atsakomybę, darbo sąlygas ir kt.
Taip pat – nustatytos darbo pagal pareigybių grupes ar pareigybes apmokėjimo formos, darbo užmokesčio dydžiai ar ribos, papildomo apmokėjimo, premijų skyrimo pagrindai, dydžiai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.
Darbuotojo teisė gauti informaciją
Darbuotojai turės teisę bet kuriuo metu raštu gauti informaciją iš darbdavio apie savo darbo užmokestį ir VDU dydžius pagal lytį savo pareigybių grupėje. Tačiau ši teisė bus apribojama, jei pareigybės grupėje bus per mažai lyginamųjų asmenų, dėl ko taptų įmanoma nustatyti konkretaus asmens darbo užmokestį.
Tokiais atvejais informacija būtų teikiama tik darbuotojų atstovams, Valstybinei darbo inspekcijai ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Pastarieji informuotų darbuotoją tik apie tai, kad VDU skirtumas pareigybių grupėje yra didesnis nei 5 procentai. Darbdaviai taip pat privalės kasmet priminti darbuotojams apie jų teisę gauti informaciją ir kokia tvarka tai padaryti.
Kompensacija, delspinigiai ir netesybos
Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekte numatytos gan griežtos pasekmės darbdaviams už naujųjų reikalavimų nepaisymą.
Jei būtų nustatyta, kad darbdavys pažeidė pareigą už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį, darbuotojui būtų priteisiama kompensacija, kuri apimtų ne tik nesumokėtą darbo užmokestį, tačiau ir nesuteiktus mokėjimus natūra (pvz.: suteikiamas įmonės automobilis, darbuotojo būsto nuomos apmokėjimas, kt.) bei kompensaciją už prarastas galimybes. Be to, galėtų būti mokami delspinigiai (jeigu darbo santykiai vis dar tęstųsi) arba netesybos (jeigu darbo santykiai būtų pasibaigę).
Dar svarbu atkreipti dėmesį, kad netesybų dydžiui nebebūtų taikomas maksimalus šiuo metu nustatytas šešių mėnesių terminas. Dėl to darbuotojui priteisiamos sumos galėtų reikšmingai išaugti.
Darbo kodekso pakeitimo projektas dar turės būti patvirtintas, kai kurios detalės gali keistis, tračiau kryptis aiški – darbdaviams neužteks deklaruoti, kad laikosi vienodo darbo užmokesčio principo, reikės tai užtikrinti ir praktiškai.
Šio pranešimo žiniasklaidai autoriai – advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ darbo teisės ekspertas Nerijus Patlabys ir jaunesnioji teisininkė Greta Galminaitė.