Pirmadienį Lenkijos ginkluotųjų pajėgų interneto svetainėje paskelbtame pulkininko Mareko Pietrzako pareiškime sakoma, kad tikimasi, jog šiais metais, 2025 m. įgyvendinus inžinerines saugumo priemones 60 kilometrų ilgio pasienio ruože, darbas įgyvendinant šią iniciatyvą paspartės.
„Projektas nuosekliai pereina iš planavimo etapo į intensyvaus įgyvendinimo etapą, derinant infrastruktūros, inžinerijos, technologijų ir teisinę veiklą su plačiu tarptautiniu bendradarbiavimu“, – sakė M.Pietrzakas.
200 km apsaugotos sienos
„2026 m. planuojama gerokai suintensyvinti inžinerinius darbus. Numatoma, kad bus apsaugota daugiau kaip 200 kilometrų sienos“, – pridūrė jis.
Tikimasi, kad iki šių metų pabaigos bus apsaugota apie 38 proc. sienos ruožų, kuriems taikoma programa „Rytų skydas“, skelbia „TVP World“.
Valstybė perims dalį nuosavybės pasienyje 
Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo nuotr./„Drakono dantys“, skirti Lenkijos pasieniui apsaugoti
Dalis šio proceso apima valstybės nuosavybės įsigijimą vietovėse, kuriose turi būti pastatyta gynybinė infrastruktūra.
Ginkluotųjų pajėgų pareiškime teigiama, kad 2025 m. inžineriniams darbams svarbiausiuose sienos ruožuose buvo įsigyti 38 nekilnojamojo turto objektai, o šiemet šis skaičius turėtų išaugti daugiau nei tris kartus – planuojama įsigyti 150 nekilnojamojo turto objektų 52 vietovėse, taip pat papildomų žemės sklypų, kurie bus naudojami karinėms saugykloms.
Kokias sistemas pirks Lenkija
Lenkijos kariuomenė taip pat įsigyja modernių žvalgybos ir smogiamųjų sistemų, minų paieškos mašinų ir priešlėktuvinių sistemų, galinčių kovoti su dronais, sakė M.Pietrzakas.
Jis pridūrė, kad „Rytų skydas“ sulaukia „didelio sąjungininkų susidomėjimo“, sakydamas, kad praėjusiais metais Lenkijoje vyko „ypač intensyvus tarptautinis bendradarbiavimas“, kurio metu Lenkijoje lankėsi daugybė sąjungininkų šalių, besidominčių jos gynybos infrastruktūra, vyriausybių ir karinių pareigūnų.
Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva, kurios visos ribojasi su Rusija, yra tarp šalių, kurios koordinuoja veiksmus su Lenkija, taip pat Jungtinė Karalystė, Vokietija ir JAV.
„Planuojama, kad nuo 2026 m. vidurio sąjungininkų pajėgos dalyvaus plečiant inžinerinę infrastruktūrą Lenkijos rytinėje pasienyje“, – sakoma pareiškime.
Norima sustiprinti 800 km pasienio ruožą, įrengti fizines kliūtis 
Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo nuotr./„Drakono dantys“, skirti Lenkijos pasieniui apsaugoti
2024 m. Lenkijos vyriausybė paskelbė apie „Rytų skydą“, kuriuo siekiama sutvirtinti maždaug 800 km Lenkijos šiaurinių ir rytinių sienų, įskaitant teritorijas, besiribojančias su Rusijos eksklavu Kaliningradu ir su Rusija sąjungininke Baltarusija.
Projektas buvo parengtas kaip gynybinio atsako dalis padidėjus įtampai tarp Maskvos ir Varšuvos dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ir NATO įžvalgų, kad Rusija vykdo hibridines atakas prieš Vakarų karinio aljanso narius, fone.
Projekte numatyta įrengti fizines kliūtis ir gynybinius elementus, įskaitant bunkerius, reljefo kliūtis ir planus dislokuoti prieštankines minas bei priešlėktuvines sistemas.
Pagrindinis dėmesys skiriamas užtikrinti greitą karių mobilumą prireikus ir apriboti potencialių priešo pajėgų judėjimą, be to, planuojama atnaujinti kelius, tiltus ir medicinos infrastruktūrą.
Iš kur bus pinigų
Praėjusiais metais „Rytų skydo“ projektui išleista daugiau nei 870 mln. zlotų (207 mln. eurų), o 10 mlrd. zlotų (2,3 mlrd. eurų) vertės projektą tikimasi užbaigti 2028 m., skelbia „TVP World“.
Pirmadienį Europos Komisija patvirtino Lenkijos nacionalinių gynybos išlaidų planą pagal ES gynybos finansavimo programą SAFE, taip atverdama kelią papildomoms piniginėms injekcijoms „Rytų skydui“.
Pagal šią schemą Lenkija gaus beveik 44 mlrd. eurų 139 gynybos projektams, iš kurių 26 yra „Rytų skydo“ dalis, pranešė šalies ginkluotosios pajėgos.
Programa „Saugumo veiksmai Europai“ (SAFE) – tai 150 mlrd. eurų mažų palūkanų paskolų priemonė, skirta padėti ES šalims investuoti į ginklus, šaudmenis ir kitas karines technologijas, nes Europa didina išlaidas gynybai, baimindamasi didėjančios Rusijos grėsmės.
Dar prieš 2022 m. Rusijos invaziją į Ukrainą, dėl kurios NATO šalys padidino karines išlaidas, Lenkija buvo viena iš daugiausiai lėšų (skaičiuojant nuo BVP) išleidžiančių Aljanso narių ir viena iš nedaugelio šalių, vykdančių savo įsipareigojimą gynybai skirti numatytus 2 proc. ekonomikos produkcijos.
Praėjusių metų birželį NATO valstybės narės, išskyrus Ispaniją, susitarė iki 2035 m. padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP. Lenkija rugsėjo mėn. įsipareigojo 2026 m. pasiekti 4,8 proc.