Rengiant Pramonės skaitmeninimo indeksą (PSI), prie klausimyno įmonėms rengimo prisidėjo Enterprise Europe Network (EEN) ekspertai – Europos Komisijos iniciatyva veikiantis tarptautinis verslo paramos tinklas, vienijantis organizacijas ir ekspertus visoje Europoje. Lietuvoje EEN veiklą koordinuoja Lietuvos inovacijų centras (LIC), todėl rengiant PSI buvo pasitelkta tiek nacionalinė, tiek tarptautinė ekspertinė patirtis. Toks indėlis padėjo užtikrinti, kad klausimynas atlieptų platesnį Europos apdirbamosios pramonės skaitmeninimo kontekstą, o PSI rezultatai galėtų būti vertinami bendrų Europos tendencijų ir iššūkių fone.
Tvirti pamatai, bet ribotas poveikis produktyvumui
Indekso rezultatai rodo, kad Lietuva yra tarp regiono lyderių pagal ryšių infrastruktūros kokybę, 5G padengimą, interneto naudojimą ir kibernetinį saugumą. Šie veiksniai sudaro palankų pagrindą skaitmeninei pramonės transformacijai ir atitinka Europos Sąjungos skaitmeninės politikos kryptis.
Vis dėlto infrastruktūriniai pranašumai kol kas neatsispindi pakankamai sparčiame produktyvumo augime. Pagrindiniai iššūkiai siejami su nepakankamu pažangių technologijų diegimu gamybos procesuose, ribotu didžiųjų duomenų, robotikos ir dirbtinio intelekto sprendimų taikymu bei fragmentiškomis investicijomis į technologijų naudojimą.
Pasak indekso autorės Aurelijos Burinksienės, Lietuva susiduria su struktūriniu disbalansu.
„Indekso rezultatai rodo, kad Lietuva jau yra sukūrusi skaitmeninimui palankią infrastruktūrinę aplinką, tačiau šis potencialas dar nėra pilnai transformuojamas į pažangių technologijų naudojimą gamyboje. Be nuoseklių investicijų į darbuotojų kompetencijas ir technologijų diegimą, infrastruktūra savaime neužtikrina konkurencingumo augimo.“
Dirbtinis intelektas: didelis potencialas, bet ribotas taikymas gamyboje
2025 m. indekse ypatingas dėmesys skirtas dirbtinio intelekto (DI) sprendimams, kurie laikomi vienu svarbiausių ateities produktyvumo, efektyvumo ir pramonės atsparumo veiksnių. Dalis Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių ketina DI taikyti kokybės kontrolei, nuspėjamajai įrangos priežiūrai, procesų optimizavimui, robotų valdymui ir tiekimo grandinių analizei.
Tačiau indekso rezultatai rodo, kad DI taikymas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje išlieka ribotas. Tik nedidelė dalis gamybos įmonių naudoja bent vieną DI sprendimą, o dar mažesnė jų dalis integruoja DI tiesiogiai į gamybos procesų valdymą. Pagal šiuos rodiklius Lietuva atsilieka nuo Šiaurės ir Vakarų Europos valstybių, kuriose DI diegimas gamyboje tampa įprasta praktika.
Nors DI naudojimo lygis Lietuvoje vis dar atsilieka nuo ES lyderių, būtent ši technologijų grupė išsiskiria kaip viena perspektyviausių artimiausio laikotarpio augimo krypčių.
Šiame kontekste Lietuvos inovacijų centras, rengiantis Pramonės skaitmeninimo indeksą, plečia ir praktinį vaidmenį padedant įmonėms diegti pažangius sprendimus. Neseniai centras paskelbė apie partnerystę su tarptautine dirbtinio intelekto infrastruktūros bendrove Embedded LLM Pte. Ltd., siekiant skatinti patikimų, privatumą užtikrinančių ir su BDAR bei būsimu ES Dirbtinio intelekto aktu suderintų DI sprendimų taikymą.
Ši partnerystė suteiks Lietuvos įmonėms:
-
prieigą prie modernių DI infrastruktūros sprendimų, kurie gali būti konstruktyviai integruojami į verslo procesus,
-
ekspertinę pagalbą, kaip kurti, testuoti ir diegti DI sistemas, atsižvelgiant į ES reguliacinius reikalavimus,
-
praktišką paramą priimant sprendimus dėl DI įdiegimo gamybos ir kitose pramonės srityse.
„Mūsų tikslas – kad dirbtinis intelektas Lietuvoje neliktų tik strateginiuose dokumentuose. LIC jau dabar padeda įmonėms pereiti nuo svarstymų prie realaus DI diegimo gamyboje“, – teigia Lietuvos inovacijų centro Projektų valdymo departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Tokiu būdu Lietuvos Inovacijų Centras tampa svarbiu tarpininku, padedančiu Lietuvos pramonei pereiti nuo potencialo prie realaus dirbtinio intelekto taikymo.
Žmogiškasis kapitalas – kritinė grandis
Nors Lietuva išsiskiria aukšta gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) absolventų dalimi, gamybos įmonėse vis dar trūksta informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų, o darbuotojų skaitmeninių kompetencijų tobulinimas vyksta nepakankamu mastu. Šis neatitikimas tarp švietimo sistemos potencialo ir realių verslo poreikių išlieka vienu svarbiausių pramonės skaitmeninimo stabdžių.
Papildomą iššūkį kelia ir ribotas bendradarbiavimas tarp verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus – tai mažina inovacijų sklaidą ir apsunkina pažangių sprendimų perkėlimą į gamybos praktiką.
Lūkesčiai išlieka pozityvūs
Nepaisant dabartinių iššūkių, Pramonės skaitmeninimo lūkesčių indeksas 2025 m. siekia 71,8 balo iš 100, rodydamas, kad gamybos įmonės planuoja toliau investuoti į skaitmenines technologijas, stiprinti bendradarbiavimą su inovacijų ekosistemos dalyviais ir didinti darbuotojų, gebančių taikyti skaitmeninius sprendimus, skaičių. Tai sudaro palankų pagrindą kryptingoms viešosios politikos ir paramos priemonėms.
Apdirbamoji pramonė sudaro apie penktadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto ir didžiąją dalį šalies eksporto, todėl jos skaitmeninimo tempai tiesiogiai veikia visos ekonomikos konkurencingumą.
Indekso autoriai pabrėžia, kad artimiausi keleri metai bus kritiški: šalys ir įmonės, kurios dabar nesugebės pereiti nuo bazinio skaitmeninimo prie pažangių technologijų diegimo, rizikuoja ilgam įstrigti žemesnės pridėtinės vertės segmentuose.
Apie studijos rengėją – Lietuvos inovacijų centrą
Lietuvos inovacijų centras (LIC) – nuo 1996 m. veikianti ne pelno siekianti inovacijų paramos organizacija, kurios misija – telkti verslo, mokslo, politikos ir visuomenės interesus, siekiant didinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą. LIC teikia ekspertines konsultacijas viešojo sektoriaus institucijoms, vykdo analitinius tyrimus inovacijų, technologijų ir pramonės politikos srityse, rengia įrodymais grįstas įžvalgas ir rekomendacijas sprendimų priėmėjams.
„Suminis pramonės skaitmeninimo indeksas“ yra vienas iš LIC ilgalaikių analitinių instrumentų, skirtų nuosekliai stebėti Lietuvos pramonės skaitmeninimo pažangą, lyginti ją su kitomis ES valstybėmis ir pagrįsti strateginius sprendimus tiek verslo, tiek viešosios politikos lygmeniu.
Lietuvos vieta ES: 16 iš 27 Europos Sąjungos valstybių pagal Pramonės skaitmeninimo indeksą.
Indekso balas: 32,9 iš 100 galimų – žemiau ES vidurkio.
Stiprybės: aukštas ryšių infrastruktūros, 5G padengimo, interneto naudojimo ir kibernetinio saugumo lygis.
Pagrindinis iššūkis: ribotas pažangių technologijų – dirbtinio intelekto, didžiųjų duomenų ir robotikos – taikymas gamybos procesuose.
Dirbtinis intelektas: tik nedidelė dalis apdirbamosios pramonės įmonių naudoja bent vieną DI sprendimą, dar mažiau – integruoja DI į gamybos valdymą.
Žmogiškasis kapitalas: trūksta IRT specialistų ir sistemingo darbuotojų skaitmeninių kompetencijų ugdymo pramonės įmonėse.
Lūkesčiai: Pramonės skaitmeninimo lūkesčių indeksas 2025 m. siekia 71,8 balo iš 100 – įmonės planuoja tolesnes investicijas.
LIC vaidmuo: Lietuvos inovacijų centras ne tik rengia indeksą, bet ir praktiškai padeda įmonėms diegti DI ir kitus pažangius sprendimus, įskaitant partnerystes su tarptautiniais technologijų tiekėjais.
Pranešimą parengė Lietuvos inovacijų centras.