Bendrovės duomenimis, Lietuvoje pernai pagaminta beveik 10 teravatvalandžių (9,718 TWh) elektros energijos – 25 proc. daugiau nei 2024 m. Labiausiai prie šio pokyčio prisidėjo atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės – jų dalis sudarė daugiau nei du trečdalius (68 proc.) visos šalyje pagamintos elektros.

Vietos elektrinės pagamino 73 proc. metinio bendro elektros poreikio Lietuvoje, o tai didžiausia dalis nuo 2009 m., kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. 2024 m. vietos elektrinės Lietuvoje užtikrino 59 proc. šalies elektros poreikio.

„Tiek vėjo, tiek saulės jėgainės pagamino ženkliai daugiau aplinkai draugiškos elektros energijos: gamyba saulės elektrinėse per metus išaugo 41 proc., o vėjo elektrinėse – 23 proc. Pirmą kartą vien atsinaujinančių išteklių elektrinės Lietuvoje pagamino pusę metinio šalies elektros poreikio – 50 proc.“, – pranešime teigia „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.

Skelbiama, kad vėjo elektrinių gamyba per metus išaugo nuo 3,491 TWh iki 4,293 TWh, saulės – nuo 1,273 TWh iki 1,79 TWh. Tuo metu hidroelektrinių gamyba pernai sumažėjo 24 proc. – nuo 0,431 TWh iki 0,328 TWh.

Iš viso atsinaujinančių išteklių pagaminta energija per metus sudarė 6,619 TWh – 23 proc. daugiau nei 2024 m.

„Litgrid“ duomenimis, šiluminių elektrinių pagaminamos energijos kiekis, palyginti su 2024 m., augo 46 proc. iki 2,617 TWh.

Per 2025 m. Lietuvoje galutinis elektros suvartojimas buvo 11,727 TWh – 2 proc. daugiau nei užpernai.

„Metiniai duomenys rodo, kad elektros vartojimas nuosekliai augo beveik visuose sektoriuose. Augimą galima sieti su gerėjančiais ekonominiais rodikliais ir spartėjančia Lietuvos elektrifikacija“, – sako D. Matelionis.

Pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas pernai padidėjo 1,7 proc. iki 4,345 TWh, o paslaugų srityje didėjo 2,4 proc. iki 3,7 TWh. Gyventojai per metus sunaudojo 2,2 proc. daugiau elektros.

Bendras elektros energijos poreikis, į kurį įskaičiuojami tinklų technologiniai nuostoliai ir elektros kaupimo įrenginių užkrovimas, išliko beveik nepakitęs – padidėjo 0,4 proc. iki 13,261 TWh. Neigiamos įtakos poreikio augimui, anot bendrovės, turėjo mažesnės technologinės sąnaudos ir mažesnis hidroakumuliacinių elektrinių užkrovimas.

Be to, 2025 m. į Lietuvą buvo importuota 6,071 TWh elektros energijos – 33 proc. mažiau nei 2024 m. Tuo metu eksportas per metus sumažėjo 21 proc. iki 2,468 TWh.