Straipsnyje teigiama, kad bendra suteiktų technologijų ir įrangos vertė siekia mažiausiai 10,3 mlrd. dolerių.
Žurnalistai pažymi, kad, didinant raketų gamybą, pagrindinis vaidmuo tenka programuojamoms kiniškoms staklėms. Ukrainos žvalgyba vieną iš tokių staklių aptiko Votkinsko gamykloje – pagrindinėje Rusijos raketų gamybos įmonėje. Joje gaminamos raketos „Orešnik“, „Iskander-M“ ir „Topol-M“.
„The Telegraph“ taip pat rašo, kad be staklių Kinija Rusiją aprūpino ir mikroschemomis ir atminties kortelėmis už 4,9 mlrd. dolerių. Ši įranga naudojama didelio tikslumo ginklams ir naikintuvams gaminti.
Pekinas taip pat Rusijai perdavė aviacijai svarbių rutulinių guolių, kurių vertė siekia 130 mln. dolerių. Be to, Rusija gavo ir 97 mln. dolerių vertės pjezoelektrinių kristalų radarams ir radioelektroninio karo priemonėms, taip pat teleskopinių taikiklių ir matavimo prietaisų ginklų bandymams.
Visi šie komponentai yra į Rusiją draudžiamų eksportuoti prekių sąraše.
Leidinys pažymi, kad Kinija neprisijungė prie Vakarų Rusijai taikomų sankcijų, o tai leidžia Maskvai apeiti apribojimus vykdant tiesioginį ir netiesioginį tiekimą, taip pat ir per trečiąsias šalis.
Analitikai sako: jei Rusija negalėtų naudotis Kinijos technologijomis ir rinka, šaliai būtų itin sunku išlaikyti dabartinį karo ir modernių ginklų gamybos tempą.
Sausio 9 dieną skelbta, kad Rusija atakavo Lvivo sritį balistinėmis priemonėmis iš Kapustin Jaro poligono. Raketa, pasak karinių oro pajėgų, skrido 13 tūkst. kilometrų per valandą greičiu.
Vėliau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Rusija naktį atakavo Ukrainą vidutinio nuotolio balistine raketa „Orešnik“.