Po dviejų parų abi pusės išėjo su trapiu, bet nenuginčijamu įsitikinimu: diplomatinis šio karo įšalas pagaliau pradeda trūkinėti. JAV pareigūnai pirmąjį trišalį Vašingtono, Kyjivo ir Maskvos susitikimą apibūdino kaip „konstruktyvų“ ir „netikėtai dinamišką“.
Nors jokios formalaus taikos sutarties po derybų Jungtiniuose Arabų Emyratuose pasirašyta nebuvo, derybos atnešė konkrečių rezultatų saugumo architektūros ir ekonominių paskatų srityse. Taip pat vavyko užsitikrinti įsipareigojimą kitą sekmadienį surengti dar vieną derybų raundą.
Karo, kuris beveik ketverius metus formuoja visą pasaulio tvarką, kontekste vien tai, kad abiejų šalių atstovai sėdėjo prie to paties masyvaus stalo, tapo tektoniniu lūžiu.
„Sulaikyti juos vienoje salėje ir buvo tikrasis proveržis, – prisipažino vienas aukštas JAV pareigūnas. – Kai tik jie atsisėdo, poza dingo, ir jie iš tiesų pradėjo spręsti problemas.“
Už sunkios užuolaidos Abu Dabio apartamentuose karščiausios diskusijos sukosi ne apie praeitį, o apie pokario laikotarpį. Pagrindinis klausimas – kaip užtikrinti, kad nutilę ginklai nevirstų tik trumpa pauze prieš naują Rusijos ataką.
Europiečių gali neprireikti
Daugiausia trinties kilo dėl vadinamojo „atsarginio saugiklio“ – garantijų, kurios užkirstų kelią Maskvos bandymams atnaujinti agresiją. Pasaulio ekonomikos forume Davose Europos sostinės siūlė daugiašalės stebėsenos pajėgas, o Prancūzija ir Vokietija netgi signalizavo apie ribotą savo kareivių dislokavimą paliaubų priežiūrai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai išlaiko griežtą poziciją, atsisakydamas siųsti amerikiečių kovinius dalinius į Ukrainą. Vietoje to D. Trumpas siūlo stiprų paramos paketą: aukščiausio lygio žvalgybos dalijimąsi, nuolatinį stebėjimą ir tvirtą logistikos grandinę.
Užkulisiuose JAV derybininkai kalba kur kas atviriau ir pripažįsta, kad vien europietiškų pažadų Kyjivui nepakanka. Vienas amerikietis pareigūnas idėją apie europietišką „norinčiųjų koaliciją“ (angl. „Coalition of the Willing“) atmetė kaip daugiausia demonstratyvią.
„Jie turi kelis sraigtasparnius ir minkštosios galios pažadų, – ironizavo jis. – Bet jei sėdite Kyjive, yra tik vienas aukso standartas: amerikietiška saugumo garantija, kuri iš tiesų palaiko šviesas įjungtas.“
Europos Sąjungos diplomatai, susipažinę su derybų eiga Abu Dabyje, nenoriai sutiko su šia išvada. Vienas aukštas ES pareigūnas perspėjo, kad paliaubos be patikimo JAV karinio „saugiklio“ būtų „kortų namelis“, kuris gali sugriūti nuo pirmo rimtesnio vėjo gūsio.
Vertina atsargiai
JAV pareigūnai, dalyvaujantys derybose su Rusija, nurodo, kad už uždarų durų Maskvos atstovai kalba daug pragmatiškiau nei leidžia manyti jų griežta vieša retorika. Apie tai pasakojo du šaltiniai, susipažinę su derybų eiga, rašo „Kyiv Independent“.
Kremlius prieš ir po kiekvieno derybų etapo viešai kartoja ir kartais net sugriežtina maksimalistinius reikalavimus Ukrainai. Tarp jų – teritorinės ir politinės nuolaidos, kurių Kyjivas viešai nepriima.
Vienas JAV pareigūnas tikino, kad Rusijos taktika yra tokia: viešai skelbiami maksimalūs reikalavimai, o privačiai derybininkų komandai suteikiama daugiau lankstumo. Anot šaltinio, taip Rusija elgiasi jau seniai ir kryptingai.
Ukrainos pareigūnas, susipažinęs su procesais, Ukrainos naujienų portalui „Kyiv Independent“ aiškino, jog JAV komanda derybas vertina „labai specifiniu būdu“. Net elementarus mandagumas kambaryje laikomas reikšmingu signalu.
Šis šaltinis pridūrė, kad „jei visi elgiasi mandagiai, tai jau vertinama kaip teigiamas ženklas“. Ukrainos pusė įspėja, kad toks vertinimo kriterijus gali būti klaidingas, nes nemato realaus Maskvos pozicijos pokyčio.
Slapti signalai
Rusijos strategija vėl išryškėjo po JAV pasiuntinių vizito į Maskvą sausio 22 dieną. Po susitikimų Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad „neverta tikėtis“ karo Ukrainoje sureguliavimo, jei Kyjivas neatsisės prie derybų pagal Maskvos maksimalistinius teritorinius reikalavimus.
Kiti Rusijos pareigūnai viešai vartojo dar kategoriškesnę retoriką. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, pastaruoju metu atitrauktas nuo derybų proceso, nuolat reikalauja nušalinti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir kartoja lozungus apie tariamą Ukrainos „denacifikaciją“ ir „demilitarizaciją“.
JAV pareigūnas tokias viešas frazes apibūdino kaip bandymą „įtvirtinti“ pozicijas viešojoje erdvėje, o ne tikrą derybų turinio atspindį.
„Esu linkęs ignoruoti daugumą viešų lyderių pareiškimų“, – tvirtino vienas aukšto rango JAV pareigūnas. Pasak jo, Vladimiras Putinas esą „vienareikšmiškai pareiškė, kad nori diplomatinio šio konflikto sureguliavimo“.
„Norime priimti jo žodžius rimtai“, – pridūrė pareigūnas, nors realūs Kremliaus veiksmai kol kas kelia daug abejonių Kyjivui.
JAV–Rusijos santykių ekspertė Aleksandra Filipenko „Kyiv Independent“ priminė, jog Vašingtonas derybose su V. Putinu dažnai linkęs apsigauti. Ji atkreipė dėmesį į 2001 metų viršūnių susitikimą, kai JAV prezidentas George’as W. Bushas pareiškė pažvelgęs V. Putinui „į akis“ ir pajutęs jo nuoširdumą.
Pasak A. Filipenko, šis epizodas vėliau tapo simboliu, kaip Vakarai klaidingai interpretavo Kremliaus vadovo ketinimus. Ji perspėja, kad panaši klaida gali būti kartojama ir dabar, jei per daug pasitikima „švelnesniu“ privačiu tonu.
Vieša linija
Nors amerikiečiai fiksuoja kiek lankstesnį Rusijos delegacijos elgesį užkulisiuose, viešoji Maskvos linija išlieka itin griežta. Tokia dviguba taktika kuria stiprų spaudimą Ukrainai, bet kartu leidžia Kremliui išsaugoti manevro erdvę.
Vieši pareiškimai apie būtinybę nuversti V. Zelenskį ir „denacifikuoti“ Ukrainą tarsi skirti vidaus auditorijai ir sąjungininkams, norint išlaikyti agresyvią pozą. Tačiau privačiose diskusijose, anot JAV pareigūnų, rusai labiau sutelkia dėmesį į praktinius klausimus.
Ukrainos atstovai į šias užuominas žiūri atsargiai ir ragina nepervertinti „pozityvios atmosferos“. Jų teigimu, esminiai Rusijos reikalavimai dėl teritorijų ir Ukrainos suvereniteto nesikeičia.
Kyjivas primena ir pastarųjų metų istoriją, kai Rusija ne kartą naudojo derybas kaip laiko vilkinimo ir spaudimo priemonę. Ši patirtis verčia ukrainiečius į bet kokią „švelnesnę“ retoriką žiūrėti su dideliu skepticizmu.
Abu Dabio derybos
JAV pareigūnas žurnalistų grupei pasakojo, kad sausio 23–24 dienomis Abu Dabyje vykusiose trišalėse derybose tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV pastebėjo pagerėjusią komunikaciją ir platesnį temų spektrą.
„Nuotaika kambaryje tikrai pranoko mūsų lūkesčius“, – apibendrino jis.
Oficialus asmuo pažymėjo, kad antrąją dieną delegacijos net kartu pietavo ir neformaliai tęsė diskusijas. Anot jo, „visi beveik atrodė kaip draugai“.
Jungtinių Arabų Emyratų pareigūnai, dalyvavę šiame procese, atmosferą taip pat apibūdino kaip „pozityvią ir konstruktyvią“. Tačiau tokie vertinimai, pasak ukrainiečių, neturėtų užgožti fakto, kad fronte kasdien žūsta žmonės.
Ukrainos delegacijoje buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas bei Prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas. Su jais dirbo ir kiti atsakingi pareigūnai iš Kyjivo.
Rusijos pusę atstovavo aukšti Gynybos ministerijos pareigūnai, kuriems vadovavo karinės žvalgybos vadovas Igoris Kostiukovas. Tai rodo, kad Maskva deryboms paskyrė asmenis iš saugumo ir karinio elito.
JAV delegacijoje dalyvavo specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas ir žentas. Šaltinis V. Zelenskio kanceliarijoje teigė, kad viduje būtent J. Kushneris tampa dominuojančia figūra ir stipriausiai veikia derybų eigą.
Nepaisant aprašytos „draugiškos“ atmosferos, derybų fone Rusijos okupantai surengė masinę raketų ir dronų ataką prieš Ukrainos civilinius objektus. Taikiniu tapo ir energetikos infrastruktūra, o smūgiai prasidėjo netrukus po pirmosios derybų dienos pabaigos.
JAV pareigūnas šio smūgio nevertino kaip signalo D. Trumpo taikos procesui, pabrėždamas, kad karas jau ir taip yra „žiaurus“.
„Būtent todėl taip svarbu skirti laiką ir pastangas tiltų kūrimui ten, kur jie visi buvo sugriauti“, – aiškino pareigūnas.
Donbaso klausimas
JAV pareigūnų teigimu, Abu Dabio pokalbių centre buvo deeskalacija. Derybininkai aptarė, kokių konkrečių žingsnių reikia, kad karui pasibaigus jis vėl neįsipliektų.
Kitas JAV pareigūnas pažymėjo, kad ypač svarbu tai, jog Rusijos ir Ukrainos delegacijos po ilgos pertraukos vėl tiesiogiai bendravo akis į akį.
„Buvo puiku matyti abi puses, vėl kalbančias viena su kita“, – komentavo jis.
Vis dėlto jautriausias klausimas – teritorijos – liko neišspręstas. Rusija ir toliau reikalauja, kad Ukrainos kariai pasitrauktų iš Donbaso, bet kokį susitarimą susiedama su šiomis sąlygomis.
Luhansko sritis beveik visiškai okupacijos kontroliuojama Rusijos, o Ukrainos kariai dar laiko apie 6 600 kv. kilometrų Donecko srities teritorijos, įskaitant Slovjanską ir Kramatorską.
Kyjivas kategoriškai atmeta pasitraukimo iš Donbaso idėją. Ukrainos pusė signalizuoja, kad teoriškai svarstytų demilitarizuotos zonos sukūrimą, tačiau tik tokiu būdu, kuris nepažeistų šalies suvereniteto.
JAV pareigūnai taip pat užsiminė apie laisvosios ekonominės zonos sukūrimo Donbaso dalyje idėją. Tai galėtų tapti vienu iš kompromiso elementų, bet kol kas tai tik koncepcija be konkretaus susitarimo.
Abiejų šalių atstovai patvirtino, kad paliaubos aptartos kaip galimas žingsnis link referendumo dėl teritorinių klausimų. V. Zelenskis ne kartą pabrėžė, jog bet koks sprendimas dėl teritorijų turi būti priimtas tik pačių ukrainiečių per rinkimus ar referendumą.
Zaporižios elektrinė
Dar vienu reikšmingu ginčo tašku tapo Zaporižios atominė elektrinė, pasakojo du JAV pareigūnai. Objekto kontrolės klausimas derybose iškilo kaip vienas svarbiausių.
Vienas JAV pareigūnas pripažino, kad „galutinės priežiūros ir valdymo schemos“ dėl šios elektrinės dar nepavyko suderinti. Diskusijos tęsiasi, o šalys stengiasi išvengti scenarijaus, kai branduolinis objektas tampa karo įkaitu.
Rusija elektrinę užgrobė dar 2022 metais. Iki plataus masto invazijos ji generavo apie penktadalį Ukrainos elektros energijos ir išlieka didžiausia atominė jėgainė Europoje.
Pagal JAV remiamą preliminarų modelį, elektrinę bendrai valdytų Ukraina, JAV ir Rusija. Kyjivas baiminasi, kad toks formatas faktiškai įteisintų okupaciją ir sukurtų pavojingą precedentą.
JAV pareigūnas tvirtino, kad elektrinės valdymas „būtų dalijamas lygiomis dalimis“, o svarbų vaidmenį atliktų Tarptautinė atominės energijos agentūra. Tačiau detalių dar nėra, o Ukrainos pusė reikalauja, kad jėgainė aiškiai priklausytų Kyjivui.
Šaltinis V. Zelnskio kanceliarijoje atkreipė dėmesį, kad Maskva jau pasitraukė nuo ankstesnio varianto, kai kalbėjo apie 50 ir 50 bendrą valdymą su JAV. Dabar, anot jo, Rusija svarsto tiesioginį 50 ir 50 modelį su Ukraina dėl Zaporižios elektrinės.
Pasak šaltinio, būtent šį niuansą JAV pareigūnai galėjo pavadinti „progresu“. Tačiau Kyjivas šį žingsnį vertina labai santūriai ir primena, kad vien proporcijų pakeitimas nekeičia okupacijos esmės.
Trapi perspektyva
Vis dėlto virš šio proceso tvyro 2014 ir 2022 metų šešėliai. Europos pareigūnai nerimauja, kad Amerikos sąlygomis sudėliotas susitarimas gali palikti žemyną pažeidžiamą, jei Vašingtono pasiryžimas po parašų padėjimo susilpnėtų.
„Politinis kaštas tiek Volodymyrui Zelenskiui, tiek Vladimiroj Putinui lieka astronominis, – perspėjo vienas Vakarų diplomatas. – Nė vienas nenori būti lyderiu, kuris atidavė suverenitetą ar patikėjo tais, kuriais niekada negalima pasitikėti.“
Be fizini JAV karių buvimo Ukrainoje, kai kas baiminasi dėl „popierinės taikos“, kuri tik pakviestų trečiąją invaziją.
Delegacijos sekmadienį vėl susirinks Abu Dabyje, prieš tai visą savaitę savo sostinėse intensyviai rengdamos projektinius tekstus. Užkulisiuose vis garsiau šnabždamasi, kad aukšto lygio viršūnių susitikimas tarp D. Trumpo, V. Putino ir V. Zelenskio tampa „rankos atstumu“.
Tačiau realybė fronte lieka kruvina ir nepasikeitusi.
„Pasitikėjimo dabar apskritai nėra, – pripažino vienas JAV pareigūnas. – Tačiau pirmą kartą per daugelį metų turime karkasą, kuriame pasitikėjimas bent teoriškai galėtų išgyventi.“
Karas nesibaigė, o žudymas tęsiasi. Tačiau, delegacijoms grįžtant į savo sostines, pokalbis pamažu slenka nuo klausimo, kaip laimėti karą, prie klausimo, kaip pasiekti taiką.
Parengta pagal „Kyiv Independent“, „Kyiv Post“, „Axios“ ir „Fox news“ inf.