Ekspertai įvertino, kad, nepaisant drakoniškų personalo nuostolių – vidutiniškai apie 35 tūkst. aukų per mėnesį – Rusijos pajėgoms 2025 m. pavyko užimti tik 0,8 proc. Ukrainos teritorijos (apie 4 831 kv.km), o 2024 m. – 0,6 proc. (apie 3 604 kv. km).
Keliose pagrindinėse kryptyse žengimo į priekį tempas buvo net lėtesnis nei kai kurių liūdniausiai pagarsėjusių Pirmojo pasaulinio karo mūšių tranšėjose.
15 metrų per dieną
Vienas ryškiausių ataskaitoje minimų pavyzdžių – 2024 m. vasario mėn. prasidėjęs puolimas Časiv Jaro link. Analitikų skaičiavimais, Rusijos pajėgos per dieną vidutiniškai žengė vos 15 metrų, per beveik dvejus metus įveikdamos tik apie 10 kilometrų, ir vis tiek nesugebėjo visiškai užimti miesto.
Kitose kryptyse pažanga taip pat įstrigusi. 2024 m. lapkritį pradėjus stumtis Kupjansko link, buvo judama maždaug 23 metrų per dieną greičiu, o po brangiai kainavusio mūšio dėl Avdijivkos 2024 m. vasarį pradėta Pokrovsko operacija – ten Rusijos kariai įveikia maždaug 70 metrų per dieną.
Po dvejų metų ir maždaug 50 kilometrų judėjimo Rusijos pajėgos dabar kontroliuoja „didžiąją dalį miesto“, pažymėjo CSIS.
„Shutterstock“ nuotr./Rusijos kariai
Kaip istorinę paralelę ekspertai pateikė Somos mūšį Pirmojo pasaulinio karo metais – vieną kruviniausių mūšių istorijoje – prancūzų pajėgos per dieną pasistūmėdavo maždaug 80 metrų. Per 1918 m. Belo miško mūšį, kai JAV pėstininkai sustabdė vokiečių puolimą, per dieną buvo nužygiuojama 410 metrų.
Drakoniška kaina
Minimalus teritorinis laimėjimas buvo pasiektas už kainą, kuri, ekspertų teigimu, neturi precedento nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Apskaičiuota, kad nuo 2022 m. vasario iki 2025 m. gruodžio Rusijos pajėgos patyrė apie 1,2 mln. nuostolių, įskaitant iki 325 tūkst. žuvusiųjų. Ukrainos nuostoliai vertinami maždaug 600 tūkst. aukų, įskaitant apie 140 tūkst. žuvusiųjų, rodo centro skaičiavimai.
Ataskaitoje Rusijos kariuomenės veikla apibūdinama kaip „silpna“, pažymint, kad po dvejų metų kovų ji mažai ką gali parodyti.
Per pirmąsias penkias plataus masto invazijos savaites Rusijos pajėgos užėmė maždaug 115 tūkst. kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos.
Tačiau iki 2022 m. balandžio mėn. buvo prarasta 35 tūkst. kvadratinių kilometrų, o iki tų pačių metų lapkričio mėn. ukrainiečių pajėgos iš viso atkovojo 75 tūkst. kvadratinių kilometrų.
Šiuo metu Rusija kontroliuoja apie 120 tūkst. kvadratinių kilometrų, arba maždaug 20 proc. Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą ir Donecko bei Luhansko sričių teritorijas, kurias Maskva kontroliavo dar iki invazijos pradžios.
Analitikai pridūrė, kad iš viso 75 tūkst. kvadratinių kilometrų buvo užgrobti per vykstantį karą.
Vos už 500 km nuo Kyjivo
Ataskaitoje, kurioje pateikiamas platesnis istorinis kontrastas, pažymima, kad per 1 394 dienas trukusią sovietų kampaniją Antrojo pasaulinio karo metais Raudonoji armija nužygiavo iki pat Berlyno.
O po beveik ketverius metus trukusių kovų Rusijos pajėgos pasiekė tik Pokrovską – miestą maždaug už 500 km nuo Kyjivo.
Kyjivas / Patryk Jaracz / ZUMAPRESS.com
Ekspertai padarė išvadą, kad šie rezultatai „toli gražu neatitinka kampanijos tikslų“, kuriuos, kaip kadaise teigė Rusijos valstybinė propaganda, pavyks pasiekti per kelias dienas.
Jų vertinimu, Maskvos požiūris virto nykimo strategija, kai ji sutinka su nuolatiniais nuostoliais, tikėdamasi, kad galiausiai pavyks išsekinti Ukrainos kariuomenę ir visuomenę.