Kai kurie vairuotojai, ypač pasnigus, mėgsta paslidinėti automobiliu. Policija tokius vairuotojus aktyviai medžioja, vien per šią žiemą už chuliganišką vairavimą nubausti 452 žmonės.
Pareigūnų vertinimu, nesvarbu, ar „driftinama“ gatvėje, ar tuščioje stovėjimo aikštelėje – tai vienodai pavojinga. Tačiau vairuotojui pavyko įtikinti teisėjus, kad taip nėra. Jam teismas panaikino skirtą griežtą bausmę ir už KET pažeidimą (ANK 417 str. 7 d.) paskyrė 11 eurų baudą.
Policija nepalankų teismo sprendimą nesėkmingai bandė skųsti, aiškindami, kad kuriamas pavojingas precedentas, nes tyčinis slydimas šonu visada kelia didelį pavojų.
„Viešai prieinamos automobilių stovėjimo aikštelės niekada nėra laikomos nuošaliomis erdvėmis, kur galima saugiai „treniruotis“ prarandant sukibimą. Jose bet kurią akimirką gali atsirasti pėsčiųjų ar transporto priemonių, be to, byloje matyti, kad net ir nagrinėjamu momentu teritorijoje buvo kiti automobiliai, o manevrai atlikti arti inžinerinių elementų“, – aiškino policijos atstovas.
Norėjo išbandyti automobilį
Ši istorija nutiko ne žiemą, bet praėjusių metų gegužės 5 dieną, maždaug 20 val., prie „Maxima“ bazės Savanorių prospekte. Po darbo Donatas nusprendė išbandyti neseniai įsigytą „Opel Omega“. Pasirodymą susirinko pažiūrėti keli jo kolegos.
„Darbe kalbėjomės apie automobilių stabilumą, todėl po darbo nuvažiavome į tolimiausią aikštelės kampą ir apsukome porą ratų. Spaudžiau greičio pedalą važiuodamas ratu, nes norėjau sužinoti, ties kokia riba automobilis praras sukibimą su asfaltu. Išsiaiškinau, kad net važiuojant dideliu greičiu tik vienas ratas praranda sukibimą“, – aiškino Donatas.
Apie tokias jaunimo linksmybes policijai pranešė apsaugos darbuotojai, perdavę pareigūnams vaizdo įrašą. Policijoje nekilo jokių abejonių dėl padaryto nusižengimo – chuliganiško vairavimo, todėl vairuotojui paskirta 450 eurų bauda ir 12 mėnesių atimta teisė vairuoti.
„Tai nėra atsitiktinis ar netyčinis slystelėjimas, bet sąmoningai sukurtas pavojingas manevras. Chuliganiškos paskatos pasireiškia ne tik tada, kai asmuo akivaizdžiai tyčiojasi ar viešai demonstruoja panieką kitiems. Užtenka, kad veiksmai akivaizdžiai pažeistų elementarias saugaus elgesio normas ir rodytų nepagarbą tiek visuomeninei tvarkai, tiek kitų žmonių saugumui. Pavojingas elgesys buvo matomas kolegų. Tai reiškia, kad veiksmai turėjo ir demonstracinį pobūdį. Tokie momentai paprastai vertinami kaip noras pasirodyti, kas atitinka chuliganiško vairavimo kriterijus“, – konstatavo policija.
Tačiau Donatas teismui dėstė, kad neturėjo jokių chuliganiškų paskatų ar noro pasipuikuoti prieš aplinkinius. Jis išsirinko atokiausią aikštelės vietą, kur niekas nestato automobilių, nevaikšto žmonės, ten kartais tik atvažiuoja vairavimo instruktoriai ir susistatę kuoliukus moko žmones.
Veiksmai – ne itin pavojingi
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis pritarė policijos argumentams, kad vieša stovėjimo aikštelė nėra nuošali, tai netinkama vieta vertinti automobilio techninę būklę.
„Visgi, teismas neturi pagrindo analizuojamoje situacijoje daryti išvadą, kad Donato veiksmai buvo padaryti dėl chuliganiškų paskatų“, – konstatuota teismo nutarime.
Pasak teismo, vairuotojo veiksmai šįkart nebuvo itin pavojingi: greitis nedidelis, pašalinių žmonių nesimatė, o manevras truko tik 11 sekundžių.
„Iš byloje esančių duomenų visumos nėra nustatyta, jog Donatas D., atlikdamas inkriminuotus veiksmus siekė priešpastatyti save aplinkiniams, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, jog kitų Donato D. veiksmus stebėjusių asmenų nebuvo, pareiškėjo kolegos liko stovėti aikštelėje, o vėliau po Donato D. manevravimo atliko panašius veiksmus.
Pats Donatas D. prie kolegų priėjo vėliau, kas iš esmės patvirtina, jog pareiškėjas neturėjo tikslo pasipuikuoti prieš savo kolegas, kadangi Donato D. kolegos vėliau atliko tapačius veiksmus.
Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo veiksmais kaip nors trukdė (kliudė) kitiems, pašaliniams asmenims, kurių įvykio metu šalia tiesiog nebuvo. Šalia nesant aktyvių eismo dalyvių, jokios nepagarbos kitiems vairuotojams Donatas D. nerodė, atviro iššūkio visuomeninei tvarkai nemetė. Pareiškėjui nebuvo sąlygų savo vairavimu demonstruoti savo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, juos šokiruojant, keliant jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą, nes be jo kolegų, kurie taip pat atliko panašius vairavimo manevrus, kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo.
Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo iškelta versija, jog jis kartu su kolegomis tik siekė išbandyti naujus automobilius, kadangi po manevrų atlikimo asmenys kalbasi, tikrina automobilius po važiavimo“, – tokias išvadas padarė teisėjas.
Visgi nekyla abejonių, kad KET vairuotojas pažeidė. Jam teismas nusprendė skirti baudą pagal ANK 417 str. 7 d., kur numatyta atskomybė už pažeidimus, konkrečiai nenumatytus kodekse. Už tai skiriama bauda nuo 10 iki 12 eurų.
Kuria klaidingą precendentą?
Policijos įsitikinimu, toks teismo sprendimas nebuvo pagrįstas, todėl jį apskundė.
„Tai sudaro klaidingą precedentą, jog sąmoningai sukeliant automobilio slydimą viešoje teritorijoje galima apsiriboti simboline 11 Eur bauda“, – aiškino policija.
„Teismas nepagrįstai suabsoliutino argumentą apie tariamai „tuščią aikštelę“ ir „nedidelį greitį“, – dėstė policijos atstovas. – Teismo bandymas pavaizduoti šiuos veiksmus kaip „trumpą bandymą“ ar „atsakingumo stoką“ prasilenkia su teisiniais kriterijais. Chuliganiškam vairavimui būdingas būtent aktyvus, valingas, demonstracinis KET ignoravimas, o ne techninė klaida. Šiuo atveju subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia – atsiskleidžia pačių veiksmų pobūdžiu, t. y. vairuotojas kėlė variklio apsukas iki aukštų, žinodamas apie sukibimo praradimą, tęsė akceleraciją, inicijavo slydimą šonu ir sukimosi trajektoriją, manevravo be būtino reikalo, ne vykdamas iš taško A į tašką B, o atlikdamas važiavimą ratu tam, kad automobilis slystų. Tokie duomenys paneigia bet kokią „atsitiktinio slystelėjimo“ versiją. Vien formalus teiginys, kad „norėta išbandyti automobilį“, chuliganiškų paskatų nepanaikina – priešingai, ši administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija atskleidžia asmeninių užgaidų iškėlimą aukščiau bendrojo saugumo ir viešosios tvarkos.“
Tačiau Vilniaus apygardos teismo teisėjas Marius Kursevičius policijos skundą atmetė, akcentavęs, kad bausdžiant pagal ANK 420 str. būtina nustatyti chuliganiškas paskatas ir pavojų eismo saugumui, šiuo atveju to nėra.
„Vien tik sąmoningas automobilio slydimo viešoje vietoje sukėlimas pažeidžiant KET reikalavimus, nenustačius kitų būtinų požymių, neatitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto savaime nėra chuliganiško vairavimo sudėties“, – pasisakė teismas.
Nors šis sprendimas jau įsiteisėjas, jis dar gali būti apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.