Kauno „Žalgiris“ – užtikrinta Eurolygos pirmojo dešimtuko komanda, kurioje didžiausiuose šlovės spinduliuose šiame sezone maudosi Sylvainas Francisco, Moseas Wrightas, Nigelas Williamsas-Gossas ir Ąžuolas Tubelis.
Vis dėlto tokio sėkmingo pirmojo Tomo Masiulio sezono vyriausiojo Eurolygos trenerio kėdėje nebūtų buvę ir be puikiai savo vaidmenis išpildančių kovotojų, kaip Arnas Butkevičius ar Dustinas Sleva.
Jų pavardės statistikos protokoluose mirga itin retai, bet nauda – milžiniška, dažnu atveju, užkrečianti ir komandos draugus.
„Žinant Dustiną, turbūt ir su kojos lūžiu jis gali žaisti, – po įspūdingos „Žalgirio“ pergalės mėnesio pradžioje prieš „Crvena zvezda“ sakė Kauno ekipos vairininkas T.Masiulis. – Nesvarbu, skauda ar neskauda, jis eina per kraujus. Tokie žmonės – aukso vertės.“
D.Slevui gyvenime iš tiesų yra tekę žaisti ir su lūžusia koja, ir su lūžusiais šonkauliais, ir su patempta Achilo sausgysle.
Tai – mentalitetas, kuriam jam dar vaikystėje įskiepijo griežtu auklėjimu pasižymėjęs tėtis.
„Kristi ant kiekvieno kamuolio nėra taip sunku, kaip pelnyti taškus ar varinėtis kamuolį. Tėtis ir mama įskiepijo man tokį požiūrį, kai aš dar buvau labai jaunas. Sportuoti pradėjau nuo dvejų metų amžiaus, o amerikietišką futbolą ėmiau žaisti nuo ketverių. Visada, kai susižeisdavau, tėtis negalvodavo, kad man išties skauda, tad stumdavo žaisti per traumas. Pamenu, kai man buvo ketveri, o mama po treniruotės liepė nuvežti mane į ligoninę. Galiausiai, paaiškėjo, kad buvo lūžusi koja. Kai žaidžiau, nesijautė taip blogai, kaip viskas atrodė po to.
Mano tėtis buvo griežtas, bet puikus, jis tiesiog galvodavo, kad aš per jaunas kažką susižeisti, tad stumdavo mane tęsti žaidimą. Manau, kad vaikystėje užgimė mano mentalitetas nekreipti dėmesio į skausmus, atsirado tolerancija skausmui, – 15min pasakojo D.Sleva.
– Visi tie mažyčiai sužeidimai gali tapti vieta tobulėjimui. Kritimas ant kamuolio yra įgūdis. Jei esi pavargęs, bet vis tiek kauniesi dėl kiekvieno kamuolio ore ar ant parketo, tai galiausiai išugdo tavyje įgūdį, jog atakuoji kiekvieną kamuolį net nemirktelėdamas. Tokiose situacijose tu negali galvoti, nes jei pagalvoji, tuomet jau yra per vėlu. Kiekvienas mano sugriebtas kamuolys – išugdyto vaikystėje instinkto pasekmė. Sakyčiau, kad aplinka ir įgūdžiai lemia tokį manyje susiformavusį mentalitetą ir žaidimo stilių.“
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Dustinas Sleva
Jeigu lietuviai jau spėjo pavargti nuo seniai Lietuvoje nematytų oro sąlygų, „Žalgirio“ sirgalių meilę dėl savo kovinio krepšinio stiliaus užsitarnauti jau spėjęs D.Sleva mėgaujasi lietuviška žiema.
„Pro langą matau sniegą, vaizdas gražus, o man tai primena namus, – 15min sakė 30-metis 203 cm ūgio D.Sleva. – Pitsburge žiema būdavo panaši. Kaune yra visi keturi metų laikai, prie kurių aš ir esu pripratęs, tad didelio prisitaikymo man čia nereikia.“
Pitsburgas – antras pagal dydį Pensilvanijos valstijos miestas, kuris žalgiriečiui primena Kauną ne tik pagal populiaciją ir panašų klimatą, bet ir vietinių požiūrį į sportą.
„Tokios krepšinio kultūros dar niekur neteko patirti, kokia ji yra Lietuvoje. Turbūt panašus jausmas yra būti futbolo žaidėju Stambule. Visur, kur tik eitum, nors ir nebūni pakalbintas, jauti, kad žmonės tave žino. Jie gali sėdėti prie šalia esančio staliuko, nieko nesakyti, o galiausiai prieš išeidami ištarti „sėkmės rytojaus rungtynėse“.
Visi žino „Žalgirį“, kiekvieno žmogaus močiutė žiūri „Žalgirį“. Jei atvirai, tai labai panašu į Pitsburge esantį požiūrį į mūsų sporto komandas. Tai – nedidelis JAV miestas, bet visi kažką palaiko. Jie identifikuojasi su sporto komandomis ir jaučia garbę tai darydami. Oras nėra pats geriausias, tad visi žmonės yra šaltesni, irzlesni, bet visi jie laukia rungtynių, o rungtynės gali nustatyti žmonių nuotaiką visai artėjančiai savaitei į priekį.
Didžiausia mūsų komanda – amerikietiško futbolo klubas „Steelers“. Kai buvau mažas, krepšinyje turėjome stiprią NCAA komandą „Panthers“. Jie tuomet žaidė panašiai, kaip dabar žaidžia „Žalgiris“. Tai buvo kieta, fiziška komanda. Jie niekada nebuvo atletiškiausi ir talentingiausi, bet visada žaidė kietai. Toks buvo „Panthers“ identitetas tuomet, bet dabar laikai šiek tiek pasikeitė. Kiekvienose rungtynėse 50 tūkstančių arena būdavo sausakimša. Aš puikiai suprantu kauniečių požiūrį į „Žalgirį“, nes esu kilęs iš Pitsburgo ir mes ten gyvename tokia pat aistra sportui. Kai žaidi, turi atiduoti 100 proc. savęs, o sirgaliai gerbia tai, nepriklausomai laimi tu ar pralaimi. Aš labai gerbiu sporto kultūrą Kaune.“
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Dustin Sleva
Vos šįmet Eurolygoje debiutavęs 30-metis su malonumu Nemuno saloje rungtyniauti ir kitame sezone.
„Man labai patinka „Žalgiris“, mėgaujuosi laiku Kaune. Aš anksčiau žaidžiau dideliuose miestuose, tad pradžioje galvojau, kad Kaune manęs lauks sovietinis palikimas ir sovietiniai pastatai, bet atvykęs buvau maloniai nustebintas koks tai modernus miestas, o žmonės – labai malonūs. Kaune krepšinio kultūra tokia, kokios nerasi jokiame kitame Europos mieste. Šie dalykai mane labai intriguoja toliau žaisti Kaune.“
15min portale – išsamus pokalbis su Dustinu Sleva – apie laisvalaikį Kaune, debiutinį sezoną Eurolygoje ir žaidimą per traumas, Sylvainą Francisco, Tomą Masiulį, „Žalgirio“ stiprybes ir lubų neturintį potencialą.