Toks žingsnis turi būti žengtas po Irane vykdyto kruvino susidorojimo su masiniais protestais.
„Jei elgiatės kaip teroristai, su jumis ir turėtų būti elgiamasi kaip su teroristais“, – žurnalistams prieš ministrų susitikimą Briuselyje sakė ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas (Kaja Kalas).
JAV į Artimuosius Rytus perkėlė lėktuvnešį „USS Abraham Lincoln“ ir kelis valdomomis raketomis apginkluotus eskadrinius minininkus; šie karo laivai gali būti naudojami atakoms iš jūros rengti. Iranas taip pat nenustoja grasinti, teigdamas, kad gali surengti prevencinį smūgį arba atakuoti taikinius visuose Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Amerikos karines bazes ir Izraelį.
Kol kas neaišku, ką JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nuspręs dėl jėgos panaudojimo, nors grasino ją panaudoti reaguodamas į taikių demonstrantų žudymą ir galimas masines egzekucijas. Aktyvistų teigimu, per protestus Irane žuvo mažiausiai 6 373 žmonės.
Tačiau ilgai svarstytas Europos žingsnis padidins spaudimą Iranui, kurio ekonomika ir taip sunkiai laikosi po tarptautinių sankcijų našta. Ketvirtadienį šalies valiutos rialo kursas nukrito iki rekordinio lygio – 1,6 mln. už 1 JAV dolerį. Ekonominiai sunkumai išprovokavo protestus, kurie peraugo į iššūkį teokratijai, bet buvo brutaliai nuslopinti.
„Tai pastatys juos į vieną gretą su „al Qaeda“, „Hamas“ ir „Daesh“ („Islamo valstybe“, IS), – sakė K. Kallas, kalbėdama apie Irano Revoliucinę gvardiją.
Iranas kol kas nepateikė komentaro, tačiau pastarosiomis dienomis, Europai svarstant šį žingsnį, negailėjo jai kritikos. JAV sankcijas Irano Revoliucinei gvardijai jau įvedė anksčiau.
Pagal ES teisę, sankcijoms įvesti reikalingas visų 27 bloko valstybių pritarimas. Tai kartais trukdydavo Briuseliui pasinaudoti savo ekonomine įtaka prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą.
Irano atveju Prancūzija prieštaravo Revoliucinės gvardijos įtraukimui į teroristinių organizacijų sąrašą baimindamasi, kad tai sukels pavojų Irane sulaikytiems Prancūzijos piliečiams, taip pat diplomatinėms atstovybėms, kurios yra vieni iš nedaugelio likusių ryšio kanalų tarp Islamo Respublikos ir Europos bei jos sąjungininkų.
Vis dėlto prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) biuras trečiadienį užsiminė, kad Paryžius pritaria šiam sprendimui.
Prancūzų užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot (Žanas-Noelis Baro) ketvirtadienį prieš Briuselyje vyksiančią Užsienio reikalų tarybą pareiškė, kad Prancūzija pritaria griežtesnėms sankcijoms Iranui ir Gvardijos įtraukimui į teroristų sąrašą, „nes negali būti jokio nebaudžiamumo už įvykdytus nusikaltimus“.
„Nepakeliamos represijos Irane, užgniaužusios taikų Irano žmonių sukilimą, negali likti be atsako“, – sakė jis.